Tas Ribotumas mane smaugia!

begemotas_ 
būti savanaudžiu ir egoistu
išskirtinė Kitkio privilegija
2012-11-06 13:33

Lapai paitsu, kad yra zmonių. Pet turpūt lygiai taip pat pūtų, jei jų nepūtų, taip??? Nepent...mets its vitso nezinotume apie jų egzitstavimą...taip?

Tiandien lapai gerai ir jokių planų ateiciai! Tsupratot, taip??? Tada pa!

Dievas duoda, Dievas ir atima.
Dievas duos, Dievas ir atims.
Tu gali vaikščioti pro pačias tolimiausias, pirmines duris, lengva ranka jas varstydamas ir neštis slapčiausius lobius. Pirmyn ir atgal, pirmyn ir atgal. Lengvais ir negirdimais žingsniais. Greičiau už garsą ir mintį, atodūsio ir įkvėpimo ritmu, nakties stogų, padangių karaliaus žingsniu, išlaisvintu kvėpavimu gerdamas visą visatą...Tačiau tik iki tos akimirkos, kol pamirši Tą, kas tau visa tai suteikė, kas kilnoja tavo rankas ir kojas, kas įsilieja į tavo žodžius, ir visą esatį, kurią suderini su Juo, suvokęs, kas iš tikro nešama žmogui...tau...kiekvienam, taip, amen. Tada, kai pamanysi, jog pats vienas iš savęs esi karalius, kad viską darai pats, kaip iš esmės ir yra, tiesa, bet...tik todėl, kad...Kai tu visa tai užmirši, pakelsi save, save vieną ir paneigsi Jį, lyg Jo ir nebūtų, puikybės, ego ir viso ko vedamas, galų gale - savo begalinio kvailumo, tada...vieną dieną pamatysi, kad plunksnos lengvumo durys yra sunkesnės už viso pasulio plieną, geležį...Ir tu pats vienas, į save įtikėjęs karaliau, niekada jų nebepajėgsi praverti.
Arba, jei tu to ir nežinosi, iš pat pradžių nežinosi nieko apie Jį, bet...laikas eis, o tu taip nieko ir nesuvoksi, nepažinsi nepažint neįmanomo, nepajausi Jo, ir, taip pat kaip ir pirmu atveju, galvosi, kad tik tu, tu pats vienas iš savęs...ateis diena, kai tu neberasi kelio arba - nebepajėgsi atidaryti durų. Nuo to vieni blaškosi kaip drugeliai besidaužydami į tas duris iki išprotėjimo, o kiti..tarsi būtų kažką susapnavę - gyvenimas pasikeičia ir jie pradeda gyventi...tik gyvenimą, su šiokiomis tokiomis ribomis ir tai jiems net patinka.
Taip buvo, yra, ir bus, amen.
Ir tai man netgi patinka - teisingumo viršūnė. Žmogaus testas - jis pajunta, kad yra kažkas daugiau, žmogus, arba ne, asocilizuojasi šventoje gyvūnų, bet deja, tik gyvūnų pakopoje. Iš ties - viskas mūsų rankose. Jei tik turime smegenų, žinoma, ir atsiduodame į rankas, kurios suteikia mums tą galimybę - viską laikyti savo rankose:))
Na ir žinoma, būti padangių karalium:) Nuostabiai švytinčių naktinių stogų ir gaivaus visatos plaučių išvalyto oro karalium, o tiesiog - pasaulio dovanos Karalium;))

Aaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaa aaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaa aaaaaaaaaaaaaaaaaaaa...KĄ PAMACIAU!

Mane uzplokavo!!!

manau kad sniegas tuoj nutirps - kvepia
man sniegas

ir vėlų žiemos vakarą
man kvepia tamsa

- - nemoku jokių
įmantrių žodžių

jie visi yra
su keletu pajuodusių tvorų
belapėmis vyšnaitėmis
iš mano tolimiausių metų

kurie tuoj nutirps -
manau kad garuosiu

tokiu staigiu mostu - brūkšt
ir manęs nebeliko - - ir - -

gyvenu -

pripratau -

pamilau -

esu vienas


Gintaras Bleizgys