Kartais atsisveikiname tik tam, kad mūsų paprašytų neišeiti. Tai ženklas, kad mylime, nes kitaip išeitume tylėdami ir neatsisukinėdami.

Sukasi galva...

Jei praradau savo vyrą - ar vis dar esu ištekėjusi? Jei netekau vienintelio kūdikio - ar vis dar esu motina?
O jei parduosiu save - ar vis dar būsiu žmogus?

Na ir kas?
O gyvenimas eina į priekį!
Ir tu manai, kad įmanoma kažką pakeisti?

Kas yra meilė? Gal vagystė? O gal dovana? Ar mylėdami daugiausia imam, ar duodam?

Kaip pasiutiškai slegia svetimos istorijos! Norėtųsi surinkti jas visas ir sudėti į kūrinį pavadinimu "Svetimi dienoraščiai".

____________________

Darau viską už dyką.
Bet po to man brangiai sumoka.

Tikrai nesupratau, ką bandei pasakyti...

Iš atostogų grįžo vaikai. Parvežė saldainių! Koks tas gyvenimas dosnus!