Per visą savo gyvenimą, viską bendrai sudėjus, nesu tiek kartų girdėjusi žodžio "grafomanija", kaip čia, tarp rašykų. Ir apskritai, pradedu įtarti, kad būtent rašykai šį terminą sugalvojo - savo nepilnavertiškumo jausmui įkūnyti.

Vieni, pakeitę sulūžusią skalbimo mašiną, džiaugiasi naująja, o kiti dar ilgai apverkia, kad senoji sugedo.

Būna, matai, kad melas lenda per kraštus, bet taip saldu, kad apglostai, išglamonėji, apsikabini tą neteisybę ir džiaugiesi, nes taip geeeera...

Kartais norisi, kad aplink nieko nebūtų - kad pats galėtum būti.

Būna, darai darai, bet visai ne tą, ką reikia.

... pagalvojau, jei visi šiandien rašyk.lt paskelbti tekstai būtų knygos ir norėdama kurią nors paskaityti turėčiau pirmiausia nusipirkti, vieną tikrai būčiau pirkusi. Ir žinot kokią? Ogi Funky Techniciano gabalą. Ir žinot, kodėl? Na, pabandykit atspėti patys!
Baisu, ką vykusi reklama padaro! Tik žvilgtelkit - jo knygos net nuo prozos lentynų jau nušluotos. Išpirko. :)

Aš irgi noriu išleisti knygą, vat!

Pagalvojau, kad dienoraštį rašyti lengviau, nes tada pakanka mylėti save, o kuriant prozą privalau mylėti ir skaitytoją, ir savo herojus, o tai ne visada lengva, ypač, jei tie herojai nėra simpatiški.

Suredagavau vieną skyrių, parašiau keletą eilučių – ir jau širdy šviesiau.

vis dar gyva