-kiški piški ilguodegi,
kurgi tavo melyna liemenė?

-pamečiau laukuos bėgiodams.

-ko laukuos bėgiojai?

-kopūstus, morkas ravėjau...

-kiški piški ilguodegi,
kamgi tu šitaip meluoji?

-nemeluoju,aš, lapute,
o tu,uodegą papūnus,
geriau eitum vilko gaudyt,
nes tai tas išties mane į kopūstus viliojo.

jei žmogus neturėtų rankų, kojų- negalėtų apkabinti ir pabėgti, negalėtų mylėti ir bijoti...

jei kas sakys, kad neinkšk,
nes Kalėdas kuriamės patys,
aš atsakyčiau, jog
kol Dievas mane gyvą mato,
aš nepajusiu Kalėdų dvasios.

milžiniškos plantacijos vienodų veido minų,
tų pačių "pavienių" jausmelių,
ir tik vienetai gražių žmonių, kurių veidų nepuošia dirbtinai išbalinti dantys.

traška žolė,
o hierolglifais sušalęs ledas
kieme vietoje balų,
dar nelemtas hoskis,
bėgiojantis kažkur šalia,
rankas ir kojas gelia,
šalta šalta šalta.

žiemos diena pirma jau ne už kalnų,
trumpos dienos, nieko nebespėju, bet...
lauke taip nuostabiai gražu !
balta ir gaivu !
nors nosį kanda šaltis, bet
kam gi tai svarbu.

žiū: pilki balandžiai ant langinių kakoja.

danguje, tarp melsvų dėmių,
skraido paukščiai apakę,
o nebyli daina,
skamba lūpose, vėjo...

paiimi į delną savo žvaigždes
ir atpūti jas man... :)

ir pasakai tai kas ne kiekvienam yra pasakoma
bet to nepriima kaip uz atviruma
o kaip uz skaudu, bloga zodi
tegul paspringsta tie veidmainiai
o man gyvenime taip lengva...

Ouh jėėė ouh jė, man penkiolika,jam penkilika, irvisiems penkiolika ryt bus... !!!

išskridę paukščiai į namus sugrįš pavasarį saulėtą . . .