Vietoj visų tų rietenų, meskite visus savo piktus veidus, piktas akis ir perkreiptas lūpas.. Čiupkite rašiklį ir pirmyn! Jeigu jau kuriame šią bendruomenę, joje gyvename, ją atstovaujame, dalyvaujame jos platinime ir skaidrinime, nepasinerkime į niurgzlią apatiją ir kaimynišką tingulį (tingi kaimynas, tuomet tingėsiu trigubai!). Pusnyse miegančio pavasario ir visų tų vaikų, jau gimusių, gimsiančių, niekada negimsiančių, kažkada išėjusių, labui drąsiai nerkite į kūrybinės jūros vandenis!

aš dar maža ir nevaidinsiu kad užaugau
sapnai kartojasi kai bėgu lyg nuo kalno
ir klimpsta kojos ašaros upes vagoja
negalima net stabtelti nes jei sustoji
alsuoja vos per sprindį tas kas vejas
tiktai jaučiu kaip pamažu trumpėja kelias
ir baigiasi šit stoviu virš gūdžios bedugnės
o tas kas vejasi šnopuoja net suplukęs
kol priartėja krūpteliu žvėrim užstaugiu
aš dar maža ir nevaidinsiu kad užaugau

saulašarė

Padėkokime Rivai!

Atsikračiau visų senų ir neišsipildžiusių meilių: kruopščiai išsisiurbiau kambarį, iš lango orlaidės galais negalais ištraukiau (už)šiltinamąją medžiagą, iš spintos išmečiau sudriskusius skudurus, atėmiau gyvybę kampe grėsmingai tūnojusiam vorpalaikiui. Tokia gaiva, kad nors verk. Jei jau prisikelti, tai galutinai ir neginčijamai, skant ške.

stebėjausi kaip vakaras
pabėga paskui jūrą
susisemia žvaigždes
vandens paviršiuje išmėto
kad besiilsintys dugne     
kurie vilties neturi
atsiveriantį dangų
skendinčiam sapne regėtų

stebėjausi kaip vakaras
      pabėga paskui jūrą
susisemia žvaigždes
vandens paviršiuje išmėto
kad besiilsintys dugne      kurie vilties neturi
atsiveriantį dangų
skendinčiam sapne regėtų

Tuojaus kovas:)

mačiau kaip vakaras pabėga
paskui kvapą jūros
susisemia žvaigždes
bangų paviršiuje išmėto
kad besiilsintys dugne
kurie vilties neturi
savo sapnavimuose
dangų skendintį regėtų

mačiau kaip vakaras pabėga
paskui kvapą jūros
susisemia žvaigždes
bangų paviršiuje išmėto
kad besiilsintys dugne
kurie vilties neturi
užklydusiam sapne
dangų nuskendusį regėtų