Xexe pagaliau ivyko tai, ko taip ilgai laukiau (bent jau atrode, kad ilgai). :) Pagauk, apkabink ir nedrisk paleist!

pagaliau isgirdome vienas kita.. isgirdome savo troskimus.. praradome vienas kita.. nejau taip buvo lemta?.. tada nekenciu tokios savo lemties, jei ji man taves negrazins..

EI!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!! SAUKIU TAVE!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!! ISGIRSK!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!! NU KODEL NEGALI TIESIOG MANES ISKLAUSYTI?????? KODEL????? ARGI TAIP SUNKU??????

Būti kurčiai.. būti aklai.. ir geriausia - nebūti. Ne, tai ne mažos mergytės užsispyrimas dėl nepatenkinto jos noro. Didelė. O didelės mergytes juk neverkia, tiesa? Čia, ten, dabar, vėliau, -koks skirtumas? Išnyk. Kartu pasiimk ir tą keistą viltį užgimti. Išeik. Nes dabar negaliu tavęs priimti... Atleisk...

Ieskau priezasties, kodel manoji saule gesta.. Ieskau iseities.. Ieskau taves, i ka galeciau atsiremti.. Bet tu nyksti.. Prarandu dalele saves, dalele musu.. (Tikuosi taip nenutiks...)

Visą gyvenimą mes kažko ieškome, kažkuo tampame, užimame jame tam tikrą savo vietą. Aš - globėja, guodėja. Man gera padėt, man gera būt šalia, kai to kažkam labai reikia. Reikia labiau, nei oro, be kurio mes neišgyventume... Deja deja, mano lemtis kitokia. Kai man reikia kažko kas būtų šalia.. kai man to velnioniškai, pasiutusiai reikia... as randu tik garsią muziką ir sūrias ašaras... nėra žmogaus.. nes nedrįstu kažkam prasitart.. mano. Mano skausmas, mano ašaros, mano lūdesys - viskas MANO.

Per daug užsigulėjo ant mano širduko.. per daug buvo nepasakyta ir užslėpta many. Ir štai - pratrūko... Pasakiau.. Sakiau pro ašaras. Verkiau ir man taip labai skaudėjo, kad turiu tau visa tai pasakyti...  Tačiau tu nepykai! Pagyrei mane. Mūsų veikuose vėl žaidė šypsena. Prisipažįstu buvo sunku, tačiau dabar labai labai gera! Ačiū tau už begalinį supratimą! :*

Rodos viskas į gerą. :) Rodos pradedame klausytis ir suprasti vienas kita.. :) Miela, gera, svelnu :)

Kad ir kaip bebūtų gaila nesugebu atsisveikinti be drebančios širdies, nesugebu išeiti be ašarų, nors nusuku akis, kad jų nematytumei... tačiau man trūksta to švelnaus apkabinimo, tų švelnųjų tavo lūpų...

Pavadink mane svajotoja, vadink maža mergyte, vadink mane sava, vadink bet kuo.. Tik nepakirsk man tu sparnu, kurie vis dar kelia mane į aukštį, kurie suteikia man prasmę BŪTI.. gyventi viltimi, gyventi ir tikėti. Tikėti ir gyventi. Svajoti. Svajoti būti tavo. Čia, dabar ir amžinai.