Tu dar cia? Ne, tai neskamba piktai ir tebejauciu tave salia, tik norejau pasitikslint. Vis dar yra tas mus supantis rysys, tik norejau ji isreiksti zodziais: klausimu ir ta patvirtinanciu atsakymu. Atleisk, buvau neteisi. As tave myliu.  To negalima isreiksti zodziais. Tai reikia pajusti. As jauciu..

Ar tiki pasakom? Jos yra.. kartais yra salia musu, tik mes to nepastebime.. atradau tave visai salia mano pasaka.. isiklausiau ir is visos sirdies pamilau. pamilau taip, kaip gali myleti mazos mergytes.
vis delto Kaledu stebuklai yra. kartais jie pasirodo visai maziukai, kartais labai dideli, taciau jie yra! ir kas sake, kad Kaledu Senelio nera??? jis yra mano sirdyje.. ;)

Diena keičia dieną, naktis keičia naktį, o aš vis ta pati.. ta pati maža mergytė su dviem kasytėm...

Kažkodėl tavęs labai laukiu.. lyg mažas vaikas rymau pro langą ir klausiu mamos: -Mama, jau greitai? O ji atsako: -Na žiūrėk lenkime pištukus.. Mano abiejų rankyčių pirštukai, tėvelio - jau bus dvidešimt. Tavo pirštukai: vienas, du, trys, keturi, penki, šeši, septyni, aštuni, devyni, dešimt. Viso trisdešimt.. Už tiek dienų ateis Kalėdos.
Kodėl tavęs taip laukiu? Tikiuosi mažyčio Kaldėdų stebuklo? Tai kad jau jį turiu!  Turiu tave, mažutis mano angelėli! Tu nušvieti mano gyvenimą. Tu ir esi mano Kalėdinis stebuklas.. :)

Išgydyk mano sielą nuo melancholiško liūdesio.. nenoriu jame paskęsti..
Iš tiesų - tu moki :) Tau tereikia tiek mažai. Tiksliai net nežinau ką man padarai, bet juntu to rezultatą - mano veide vėl žaidžia šilta šypsena ;)

Kas diena meluoji. Sakai nekenciu, nenoriu kalbet, matyt, bet kazkodel kalbi, keistai ziuri ir liudi.. Noriu, kad pasijuoktumei is savo skausmo, kaip kadaise mane to mokinai. Pasijuok! Nusisysok! Nagi tu gali! ;)

The way we life, the way we day..

tenebelieka nieko.. tik tyliai krintantis sniegas..

lija? ar tik atrodo, kad lija? uz lango sausa.. taciau sirdy lietus.. nesmarkus, bet to pakanka kad pasauli isvystu netikra Kamiles sypsena

kaip gera atrasti priezastis, del kuriu verta egzistuoti. Palaima.