Aš vėl pradėjau bėgioti. Vis dažniau susimąstau, ar bėgu, ieškodama atsakymų, ar norėdama juos surasti? Pakako tik vienos trumpos akimirkos, kad apie tai pagalvočiau ir iš aukštybių, o gal sujungus visas gamtos jėgas mano atsakymas į svarbiausią gyvenimo klausimą surado mane. Aš tiek daug kartų bandžiau ieškoti jo meditacijose. Voliojau tą klausimą lūpose prieš miegą. Jau net buvau pagalvojusi, kad atsakymas vis dėlto yra niekingai nesvarbus. Ir tada tai nutiko... Aš supratau, kas aš. Tarsi to nebūtų gana, aš iš karto supratau ir kuo norėčiau būti. Ir tuomet prasivėrė dangus. Galvojau sustosiu it pakirsta. Tiesiog nugriūsiu, pasiliksiu čia, bet tądien dangus vėlei verkė už mane. Lietaus lašai švelniai gaivino kūną, bet ne mintis... Visą gyvenimą aš nešioju mano apibūdinančias etiketes, o tos, kurią labiausiai norėčiau dėvėti nėra... Aš noriu būti moterimi. Mylima, suprasta, popinama, dievinama. Noriu jaustis regima, matoma, pastebima. Noriu, kad manęs ieškotų ir noriu būti atrasta. Noriu kam nors rūpėti. Noriu, kad sektų man iš paskos.

Apkabink mane taip, kad išnyktų laikas. Suspausk, kad nebejausčiau nieko kito. Paliesk mane ir mano kūnas į tai atsilieps. Kalbėk su manimi, nes aš turiu, ką pasakyti. Atrask mane daugybę kartų. Pamatyk mane visokią. Pažink mane nuo kojų pirštų galiukų ir dieviškosios viršugalvio čakros. Pamatyk mano vidinę ramybę, sumišusią su maištaujančia esme.

Nuo tos dienos, kai tave pažinau, atrodo pabudau iš miego. Norėčiau skaičiuoti laiką iki tavęs ir po tavęs. Jaučiuosi tarsi iki tol buvau nematoma ir staiga mane pastebėjo visas pasaulis! Iki tavęs aš nemaniau, kad galima džiaugtis kasdienybe, o ne paprasčiausiai pasinerti į ją. Viskas, ką darau, tau atrodo tobula. Viskas, ko besiimu, tau atrodo beprotiškai prasminga ir žavi. Tu privertei mane juoktis, šypsotis ir švytėti. Ir net suprasdama, kad visa tai labai laikina, aš esu laiminga. Blogiausia, kad dar prieš tave, aš jau žinojau savo sprendimą. Blogiausia, kad netgi tu, greičiausiai jo negali pakeisti. Man atrodo, kad aš visuomet rinksiuosi likti. Nes priežastis "būti laiminga" atrodo per menka ir nereikšminga. Gal čia vėlgi pasireiškia motiniškoji pusė? Moterys gali išverti viską. Visą pasaulio skausmą. Gal mes beprotiškai, sadomazochistiškai ryžtamės būti? Blokuojame save nuo laimingesnio rytojaus? O gal mes paprasčiausiai moteriškai bijome? O gal aš paprasčiausiai moteriškai bijau. Bijau būti laiminga. Nes kas po velnių aš tokia, kad galėčiau sau leisti tokią prabangą?

Žodžiai, geriausiai apibūdinantys šį mano gyvenimo etapą jau buvo išsakyti P. Coelho knygoje "Alchemikas": "jei tai, ką radai padaryta iš grynos medžiagos, niekada nesuges. Ir vieną dieną tu galėsi grįžti. Jeigu tai tik akimirkos blyksnis, žvaigždės sprogimas - sugrįžęs neberasi nieko. Tačiau tu būsi regėjęs šviesos blyksnį. Ir vien dėl to bus vertėję gyventi."

Vaje, seniai seniai čia berašiau. Ir tiek daug visko pasikeitė! Retai kada verkiu, labai dažnai juokiuosi. Radau tai, ką šiuose puslapiuose rašiau, jog praradau. Iš visos širdies ESU LAIMINGA! Pagaliau :)
Ir vis dėlto, galbūt niekada nebūsiu gera rašytoja. Juk rašau tik tada, kai reikia, ar tada, kai labai skauda. Sugrįžtu čia vis rečiau, tolstu nuo buvusios svajonės. Bet galbūt taip tik priartėju prie kitos :) Labanakt :)

"Mylėk.. mylėk mane, kokia esu... Mylėk, apgink nuo visų... Mylėk, tau atsakysiu tuo pačiu.. mylėk ir būkim kartu..."

"Aš negaliu daugiau kentėt... Laukti lietaus iš tavo rankų... Aš pavargau tave mylėt ir paskendau nuo šito jausmo.. Viskas praeis, aš tuo tikiu... Laikas visas žaizdas užgydo.. Aš be tavęs viena būti jau pavargau..."

Pagaliau atostogos!!! :)

Ar kada susimąstei, kad pralekianti greitoji skuba pas vieną iš mūsų?..

Xexe :) šiek tiek įbridau į naująjį pasaulėlį. Pasijutau paūgėjusi :) Darbas, jaukūs namai :) (gaila tik teoriškai mano) :) Bet šiaip, mielas Dienorašti, laikausi puikiai :)))

Aš Tau rašau... laiškanešiai tik miega... Juk Tau rašau.. baltai baltai. Ant balto baltas argi skirias?..

I'm not afraid of anything anymore. I got the wings, which takes me to the clouds. I have everything I could ever dream about. Look at me and see me. See my heart, which lives for you, baby. See my face, which smiles for you.
Once I asked you to stop the time so that I could be happy for ever. But we don't have to stop it. It passes by, but it passes by for me, for you, for everything we care.
I love you, I love my family which is the best, I love my friends who love me. I love my life because it smiles for me :)

I'm not afraid of anything anymore. I got the finghs, which takes me to the clouds. I have everything I could ever dream about. Look at me and see me. See my heart, which lives for you, baby. See my faces, which smiles for you.
Once I asked you to stop the time so that I could be happy for ever. But we don't have to stop it. He passes by, but he passes by for me, for you, for everything we care.
I love you, I love my family which is the best, I love my friends who love me. I love my live because it smiles for me :)