kuo daugiau turi, tuo daugiau nori turet.. :)

skaiciau, kad turetume gyventi sia diena.. man atrodo juokingi ir kvaili tie zodziai, kuriuos pasakiau: atsiprasau, kad vaikstau sia zeme.. juk as gimiau, as cia esu. as tave pazinau ir kitaip buti negalejo. as negaliu del nieko gailetis, nes taip prarasciau galbut dali brangaus laiko.. brangaus? sedziu namie, skaitau, ziuri i toli... svaistau tave, gyvenime, ar tik isgyvenu viena laikina tavo busena? ech, pasiilgau taves, mano artima siela..

:(

Neisivaizdavau gyvenimo be meiles, taciau juk milijonai zmoniu gyvena be jos.. gyvena laukdami, tikedami. O as gyvenu sia diena :)

Tereikia tiek mazai, kad pasijustum laiminga.. :)))

Esu laimingiausias žmogus pasaulyje! Turiu viską, ko gali reikėti žmogui: jaukius, šiltus namus, šeimą, daug draugų, mokslą, šokius, sveikatą, tavo dėmesį, tavo rankas, apkabinimą ir netgi tavo bučinius. O kas svarbiausia, tu manės nepamiršai, tau manęs reikia. O man reikia tavęs. Ko gi daugiau gali man reikėti?

ar galime pajusti JA? is leto artejancia musu pasiimti? ar del to mes pradedame labiau vertinti aplinka gyvenima ir visa, ka turime?...

NEREALU.. jei tai tikra, vadinasi, as esu laiminga. Ar kūryba gali artimai paliesti žmogų? Ar gali jį pakeisti, priversti susimąstyti? Jei mano kūryba gali, vadinasi niekada nenustosiu kurti..

negaliu pakest vienatves.. as net negaliu eiti miegoti, nes visi aplink mane jau miega.. o as turiu uzmgti viena.. as negaliu grizti is mokyklos i tuscius namus.. man sunku.. man skaudu.. tikra laime atrandame milziniskame skausme ir didelioje kancioje.. atleisk man, bet as nesugebu istverti tos kancios...

kuriu savo pasaulėlį iš naujo. Atsiprašau, mūsų pasaulėlį. Aš tikiu, tvirtai tikiu, kad mano pastangos nebus bergždzios, kad vėliai būsime kartu! :)