I'm happy. Can you see this from my face? :)

NUSIBODO!!! Nusibodo sėdėti namie tarp keturių sienų. Jaučiuosi kaip žuvis uždaryta akvariume. Noriu laisvės. Noriu eiti į lauką, į mokyklą. Noriu susitikti su draugais. Noriu įkvėpti gryno oro. Noriu taškytis balose. Noriu pagauti rudeninį vėją. Kada pagaliau pasveiksiu??? :( Ryt eisiu į mokyklą. Nieko nežinau..

Kaip aš jaučiuosi? Hmz.. įsivaizduokite maža paukštuką, kuris nuo gimimo negalėjo skraidyti.. Negalėjo skrieti kartu su visais.. kuris buvo kitoks. Ir štai vieną dieną jam buvo suteikta galimybė skraidyti. Jis gavo sparnus. :) Taip aš jaučiuosi dabar ;) :*

diagnozė: peršalimas, nosiaryklės uždegimas, trachėjitas. :) Lietuviškai būtų: Kamilė vėl pasiligojo..
Nemėgstu sirgti, todėl, kad žinau, jog yra kažkas daug stipresnio už mane; gali mane palaužti.. Guliu lovoje ir verkiu.. Nebūtina man sakyti, kad tai kvaila - pati žinau.. Bet neįstengiu sukaupti jėgų atsikelti iš lovos ir daryti tai, kas būtina ir naudinga, kaip pavyzdžiui pasimokyti fizikos ir biologijos kontroliniams ar šiaip paskaityti knygą.. Pati nesugebėjau savyje atrasti tų jėgų. Todėl labai džiaugiuosi, kad yra žmogutis, kuris man padeda atsistoti ir keliauti toliau. Kuris mane pakelia, kai to pati nepajėgiu... Ačiū tau :*

Bučinys, klausimas, akimirka tylos.. Dar daugiau klausimų ir pagaliau lemtingas "taip" iš mano lūpų. Ar kada nors esate matę laimingą žmogų? O ar kada nors esate kam nors suteikę labai daug laimės? Jausmas toks, lyg būtum davęs trokštamą ledinuką mažam vaikučiui, kuris į jį ištisą dieną spoksojo pro parduotuvės langą. Tai tarsi dar kartą sugrįžti į vaikystę ir pažaisti smėlio dėžėje. Džiaugiuosi galėdama gyventi, būti laiminga ir dalinti ledinukus tiems, į kuriuos jie taip ilgai spokso... :) :*

Taigi esu laiminga! Laiminga iš didžiosios raidės! Šiandien supratau, kiek daug aš turiu ir kaip turėčiau visiems būti dėkinga. Mama, teti, ačiū, kad davėte man galimybę gyventi. Gerieji žmonės, dėkui, kad į pasaulį paleidžiate tiek daug nuostabių žmogelių! :) Turiu nusilenkti visiems savo draugams, tėvams, likimui, Dievui ir tau, pakelės žiede.. :)

aš tau melavau.. o galbūt melavau pati sau.. pati nesuprantu ką blogai darau.. o gal viskas gerai.. palieku viską tavo, Likime, rankose..

galime pasiteisinti bet kuom: kad zemeje per mazai graziu zodziu isreiksti jausmams, tinkamu progu trukumu, laiko stoka.. taciau niekada nepasakome to, ka norime pasakyti..