Rašykuose aptikau įdomų reiškinį – NGS. Nepripažinto genijaus sindromas. Autorius, dažniausiai turintis pakankamai žemą lygį (pasitaiko išimčių), rašo tekstus. Ne kūrinius, o tekstus. Ir galvoja, kad sukuria kažką tokio. Žinoma, koks nors piktas dėdė (dažniausiai aukšto lygio) atbėga mosikuodamas kuolu. Ir kaip pridera, sukala jį į kūrinį. Kartais parašo komentarą (dažnai komentaro vertė būna didesnė nei pačio kūrinio). Štai tuomet NGS pradeda veikti. Nukuolinto kūrinio autorius sukelia audrą stiklinėje vandens. „Jei jūs, ir visas kitas pasaulis nesupranta mano meno, tai ne mano problema!“ Tai pirmasis pareiškimas, padedanti identifikuoti NGS sergantį žmogų. Tuomet reikia stebėti, ar pasireikš kuris nors iš šių sindromų:

1. Pareiškimas apie savižudybę. Dažniausiai pasireiškia pažadėjimu išeiti iš rašykų ir nebegrįžti, tačiau būna ir agresyvesnė forma, skelbianti, kad nusižudys realybėje. Autorius skalambija visam pasauliui apie tai, kad pasitrauks, o kai kolegos, NGS apsirgę autoriai, pradeda atkalbinėti, „nenoromis“ grįžta.

2. Samokslo teoretikai. Bene dažniausiai pasireiškiantis simptomas. NGS sergantis autorius pradeda kalbėti apie sąmokslus. Dažniausiai tai būna administracijos sąmokslas prieš genialią asmenybę. Kartais pasitaiko, kad sąmokslo kėlimu ar persekiojimu kaltinamas vienas asmuo.

3. Užmušantis atkaklumas. Dažniausiai pasireiškia atkakliu bandymu įrodyti tai, kas prieštarauja visuotinai žinomiems dėsniams. Tarkime daiktai krenta aukštyn, taškas dedamas sakinio viduryje, juoda šviesa, etc.

4. Apsidaugtaškiavimas. Tikriausiai šis simptomas aiškus iš pavadinimo. Autorius ten kur nereikia deda daugtaškius. Kartais (jei deda daugtaškius po kiekvieno sakinio) pataiko ir ten kur reikia. Dažniausiai simptomas nepasireiškia atskirai, o keliauja kartu su kuriuo nors anksčiau minėtu. Jei jūsų draugas serga NGS, nebūkite abejingas. Būtinai praneškite apie tai savo draugui, įtikinkite, kad jis nėra genijus, o geriausia, įvykdykite eutanaziją. :]

Filosofinis klausimas:
Kas geriau? Ar tai, kad šventasis jus pribaigs optinio taikiklio pagalba, ar tai, kad jovaras jus paaukos ir pilvu ištepęs dvokiančiu skysčiu? Štai kur klausimas...:]

Smagi istorija ir geras klausimukas.:]

Domas (22:52) :
Tas Dievas tai irgi persnoažas. Taip pompastiškai "suteikia žmonėms laisvą valią", o kai spaudos atstovai išsiskirsto kas sau, švyst ir įbruka dešimt įsakymų bei grasinimą elgtis gerai arba degt pragare. Vau, kokia laisva valia :]

Kuriamas visiškai slaptas projektas kodiniu pavadinimu RŠE (Rašykų šūdevrų ekranizacija). Galintys ranka, koja ar dar kuo nors (pageidautina pinigais - niekaip nenusiperku optinio taikiklio) prisidėti - laukiame jūsų anketų.
Projekto idėjinis tėvas: aš.
Projekto idėjinė motina: ne aš.
Šiuo metu generuojamos mintys kokiomis priemonėmis reikėtų ekranizuoti šūdevrus. Manau, kad koks 3D studio max tam reikalui sueitų. Šiaip ar taip, pasiūlymai ir kitokios nesąmonės laukiamos.

P.S. Kaip jau minėta, šis projektas yra visiškai slaptas, todėl perskaitę tekstą nusišaukite.:]

Turiu savybę prie savęs traukti visokius sektantus, prekeivius, išmaldos prašinėtojus ir kitokį brudą. Iš vienos pusės pažiūrėjus - blogai. Atsibodo nuolatiniai klausimai: "Ar tiki į dievą? Ar žinote, kad jums labai pasisekė ir šiandien galėsite nusipirkti daiktą už dviejų kainą? Gal galėtumėte paaukoti skurstantiems dailininkams?" Ar aš panašus į gyvenimu nusivylusį bankininką? Ne! Tai kokio velnio jie prie manęs lenda?
Žinoma, pažiūrėjus iš kitos pusės tai visai naudinga. Tarkime užsimanysiu ką nors profilaktiškai nušauti. "Ar tiki į Dieva?" "Hehehe, tu geriau bėk atsakymo nelaukęs!":] Na, bet ne tai svarbiausia. Tarkime nukrisčiau į negyvenamą salą... Kaip keistai jūs mastote! Na, kodėl kažkokie sektantai, išmaldų prašinėtojai ir prekeviai turėtų atkeliauti su gelbėtojų komanda? Nė velnio! Atvyktų kokie sektantai į salą. Įtikinčiau, kad jie tikrąjį išganymą pasieks tik tarnaudami man. Po to atsivilks visokie prekeiviai, dailininkai... Sektantai kontroliuotų juos, o aš - sektantus. Net ant širdies gera pasidarė.:]
Tai kur kokia nors negyvenama sala yra? Pageidautina didelė. Ten turės tilpti daug žmonių...:]

Gavau man asmeniškai dedikuotą miniatiūrą! Susijaudinau taip, kad net į Jovarą nepataikiau. Jau matau ką rašys istorikai: "Jie dalyvavo visuose antigrafomaniškuose karuose. Jie kovojo pasitelkę kuolus ir klaviatūras. Jie mylėjo vienas kitą, kaip budelis budelį.":DDD Ainu ką nors profilaktiškai nušauti, nes keistos mintys į galvą lenda.:D

varga 
glim ir nelaikę batlo tokią parašyt:

aš suvalgiau keturis savo draugus. nesiteisinu. tačiau buvau klaikiai alkanas. visa bėda tame, kad penktas mano draugas, nevalgė tų keturių. dar daugiau visaip niekino mane ir manėsi esąs teisus. be abejo negaliu dabar sau atleisti, kad buvau toks neapdairus. išalksta ir teisuoliai. negaliu pasakyti, kad nesuprantu jo. juk prieš tai aš ramia sąžine suvalgiau tuos keturis.

na čia aišku šalta pajkė... bet dedikuoti galiu personaliai tau ']

Na, štai ir pasibaigė įkaitų drama. Nemėgstantys rusų paburbuliuos, kad spec. tarnybos neišmano savo darbo. Mėgstantys rusus pasakys, kad visus čečėnus reikėtų pakarti. So what? Nothing. Rusai toliau laikysis savo, čečėnai sėkmingai išlaikys teroristų įvaizdį. Nors, tenka pripažinti, kad jis šiek tiek pakito. Į blogąją pusę. Abejoju, ar bus daug žmonių, kurie norės šaukti: "Mes palaikome vaikų žudikus!" Taigi, taigi... Galvoju kada pagaliau teks perskaityti straipsnio antraštę: "Įkaitų drama [įrašyti Lietuvos miesto pavadinimą] dar nepasibaigė: 200 žmonių vis dar teroristų rankose." Nemanau, kad reikės ilgai laukti... Tikiuosi, kad Aro šturmo grupė dirba profesionaliai.

Prasidėjo rugsėjis. Vaikučiai skuba į mokyklėlę, studenčiokai į barus, visur gražu. Net bloga. Džiaugiuosi, kad fantastikoje šiuo metu neužsiveisė autorių, kurie dar trina pirmųjų klasių suolus. Teisybe pasakius į prozą nedrįstu kišti nosies. Bijau, kad užsirausiu ant kokio nors kūrinuko: "Šiandien rugsėjo pirmoji. Visi džiaugsmingai keliauja mokyklėlėn. Petriukas irgi atėjo į mokyklėlė. Įžengė savo klasėn, pasisveikino su savo draugais, kurių nepažinojo. Tuomet mokytoja tarė sveiki atvykę į mokyklą. O tuomet pro langą įsiveržė teroristai, su savimi turėdami mutantų darymo aparatą..." Hm... Čia ne proza. Čia fantastika. Negerai, oi kaip negerai... Kai pagalvoju kiek visokių jaunųjų grafomanų pagaliau prisės prie kompiuterių per informatikos pamokas! Kiek iš jų manysis esantys didžiais genijais! Tikiuosi, kad neteks susidurti su didesniu fenomenu nei Jovaras.
Teisybe pasakius, gal reikės pagaliau ir man rimtai sėsti ir pribaigti kokį nors savo kūrinį. Mane sukritikuotų, nuspresčiau, kad esu niekam tikęs rašytojas. Tuomet atsistatydinčiau iš autoriaus pareigų, sutelkčiau visas jėgas į kritiką... Išsikovočiau, kad rašykuose atsirastų naujas skyrelis "Geriausi St.Sebastiano komentarai". Visi būtų laimingi. Na, išskyrus tuos, kuriuos kritikuočiau.:]
Einu miegoti.:]

Toks įdomus jausmas, kai taikaisi į žmogų. Net jei žinai, kad jo nenušausi. Toks labai įdomus jausmas. Matyti žmogaus veidą pro taikiklį. Laikyti pirštą ant nuleistuko. O pistoletas stabilus kaip niekada. Toks labai įdomus jausmas... Tik rankos po to dreba. Keista. Juk taip ir nepaspaudžiau nuleistuko... Tikriausiai todėl ir dreba.