Rašykuose aptikau įdomų reiškinį – NGS. Nepripažinto genijaus sindromas. Autorius, dažniausiai turintis pakankamai žemą lygį (pasitaiko išimčių), rašo tekstus. Ne kūrinius, o tekstus. Ir galvoja, kad sukuria kažką tokio. Žinoma, koks nors piktas dėdė (dažniausiai aukšto lygio) atbėga mosikuodamas kuolu. Ir kaip pridera, sukala jį į kūrinį. Kartais parašo komentarą (dažnai komentaro vertė būna didesnė nei pačio kūrinio). Štai tuomet NGS pradeda veikti. Nukuolinto kūrinio autorius sukelia audrą stiklinėje vandens. „Jei jūs, ir visas kitas pasaulis nesupranta mano meno, tai ne mano problema!“ Tai pirmasis pareiškimas, padedanti identifikuoti NGS sergantį žmogų. Tuomet reikia stebėti, ar pasireikš kuris nors iš šių sindromų:

1. Pareiškimas apie savižudybę. Dažniausiai pasireiškia pažadėjimu išeiti iš rašykų ir nebegrįžti, tačiau būna ir agresyvesnė forma, skelbianti, kad nusižudys realybėje. Autorius skalambija visam pasauliui apie tai, kad pasitrauks, o kai kolegos, NGS apsirgę autoriai, pradeda atkalbinėti, „nenoromis“ grįžta.

2. Samokslo teoretikai. Bene dažniausiai pasireiškiantis simptomas. NGS sergantis autorius pradeda kalbėti apie sąmokslus. Dažniausiai tai būna administracijos sąmokslas prieš genialią asmenybę. Kartais pasitaiko, kad sąmokslo kėlimu ar persekiojimu kaltinamas vienas asmuo.

3. Užmušantis atkaklumas. Dažniausiai pasireiškia atkakliu bandymu įrodyti tai, kas prieštarauja visuotinai žinomiems dėsniams. Tarkime daiktai krenta aukštyn, taškas dedamas sakinio viduryje, juoda šviesa, etc.

4. Apsidaugtaškiavimas. Tikriausiai šis simptomas aiškus iš pavadinimo. Autorius ten kur nereikia deda daugtaškius. Kartais (jei deda daugtaškius po kiekvieno sakinio) pataiko ir ten kur reikia. Dažniausiai simptomas nepasireiškia atskirai, o keliauja kartu su kuriuo nors anksčiau minėtu. Jei jūsų draugas serga NGS, nebūkite abejingas. Būtinai praneškite apie tai savo draugui, įtikinkite, kad jis nėra genijus, o geriausia, įvykdykite eutanaziją. :]