Prakvipo tyla. Kodėl visada sudegu? Kodėl vis su ašarom kartoju sau, bandydama pamiršti viską, kas buvo gyva tikriausiai tik mano vaizduotėje:"Ne tas žmogus, ne ta širdis.. nežino, ką turi..tiksliau, ko nebeturi."

Paskui vėl slenku siauromis senamiesčio gatvelėmis. Nepastebima, išbalus, pavargus.. sudegus.

Vasarą matau pro langą.. kylanti temperatūra ir dažnėjantys širdies dūžiai piešia vis aštresniakampes figūras vaizduotėje.. jaučiu, kaip muzika liečia mano kūna.. slysta oda (ir po oda). girdžiu kvėpavimą (savo) iš svetimų girgždančių plaučių, dvokiančiu dusuliu besiveržiantį per užsiūtas lūpas.

Ji liečia man akis. Todėl negaliu atsimerkt..

Verčiau jau degčiau pagoniškoj ugny didingų ąžuolų paunksmėj, atvirai ir drąsiai, bet ir kartu nuolankiai žvelgčiau vyriausiajam žyniui į akis.. šypsočiau dievams, tikriesiems pasaulio šeimininkams.. na ir kas, kad ne šviesiaplaukė, mėlynakė.. na ir kas, kad mintys nevisiškai tyros, o šypsena nepastebimai sugundytų ir patį velnią. Nesvarbu viskas.

Kartais ne mes aukas pasirenkam, o aukos mus..

Medinio juoko atspalvis veide. Ryto kakofinoja ir per daug šaltos grindys. Pamėlę basos kojos ir drėgnų pėdų atspaudai ant grindų.. Apsimiegujusios žalios mėlynos katės akys ir raminantis murkimas.

Į pusę metų po didį pažįstamą žmogų.. Mirė mano mokytojas ir auklėtojas, kuris mums buvo lyg tėvas.. Pasibaigus mokslui, pamiršom, išsilakstėm.. Pati buvau nuėjus aplankyt tik porą kartų.. Ir dabar štai jo jau nebėra. Žmogiškesnio žmogaus nesu pažinusi..

Šiandien miegas buvo geras ir sapnai nesudraskyti.. po rytinės "atrakcijos" (egzas in english) plaukioju lyg apsvaigus, sukasi galva.. Ištinus nuo minčių ir beprotybės, kuri pasireiškia reakcija į spalvų ir kvapų dirginimą.. reikia eit piešti.. kad nors kiek jos išlaisvint ir šviesesne galva žvelgt į pasaulį.. galiausiai nusisuks visi.. šitam kely aš liksiu viena. Tu irgi..

Kodėl balandžiai neverkia..?

Raitosi, plaikstosi, šelmiškai žaidžia,
Suvelia sukuri, akiplešiškai staugia,
Palikdamos pedsakus prakeiktose erdvese.
Atveria juoda juoda pasauli...
Raganu kalnas pilnatyje skesta,
Makabriškas juokas plauna man smegenis...
Vilkolakio siluetas, o štai ir ragana.
Ragana, ta kerinti pabaisa,
Kerinti, migdanti ragana,
Švitriomis lyg viesulas akimis.

nerimas neramybės nėrime nerimo ir nardė nėriniuose paneriais..

Nerimo sudraskytas sapnas.

Alyvos..
Vakar maudžiausi nuoga tamsiuose valdenyse, kvepiančiuose maurais ir dumblu. Aplink kojas vyniojosi pelkės kasos, per nugarą šliaužė vėsi drėgmė ir vyniojosi aplink kaklą. Nenėdama grimzdau. Jutau kaip tamsios spalvos mane liečia ir saldžiai kankina.. nebenorėjau išnirti..