Prakvipo tyla. Kodėl visada sudegu? Kodėl vis su ašarom kartoju sau, bandydama pamiršti viską, kas buvo gyva tikriausiai tik mano vaizduotėje:"Ne tas žmogus, ne ta širdis.. nežino, ką turi..tiksliau, ko nebeturi."

Paskui vėl slenku siauromis senamiesčio gatvelėmis. Nepastebima, išbalus, pavargus.. sudegus.