Delnu palietus atbundančią žemę, ant blakstienų ima sprogti pumpurai, akys pražysta, lūpos prakvimpa medumi.

Paskutinė apvali dešimtukinė sesija. Beliko valstybiniai baigiamieji baisos pabaisos. Dar mėnesis netvarkingo grafiko, sutrikusio virškinimo ir anoreksijos apraiškų. Jei išgyvensiu, važiuosiu į Paryžių. Vat.

Nosis pienėje. Vandens, žolės ir vasaros kvapas. Pabėgau.. Trumpam.
Trumpam (tikiuosi) atgijo kai kurios baimės. Ramybės.. triskart ramybės.

Pilko dangaus fotografija ant plastikinio stiklo.. nenoriu, kad kas nors ją pakeistų, bet va, plyšo..išlindo mėlyna dėmė. Sudarkyta viskas. Ir visada šitaip.

Pavasaris nulyja depresijom ir sužaliuoja mėlyna žolė.

Už ką man tie egzai, m?

Matuojant temperatūrą, termometras išsilydė ir gyvsidabris, persisunkęs per epidermio ląsteles, odą, poodinį riebalinį (arba ne) sluoksnį, pasiekia venas ir susimaišo su krauju. Karas. Raudonieji pralaimi.

prakvipo žvaigždėmis. nulijo krauju. o jis vis šypsojosi. katiniškai smaila šypsena

karsto vyno doze prišauktas letargo pabučiavimas

In your head
they are fighting

pavasarinis išsekimas.