dar karta trokstu kartu stoveti lietuje

Nezinau... Ar tu vis dar manes lauki... bet labai tuo tikiu... dar kazkiek ir matau... bet as kalbu apie tavo vidu... galbut tu nepasakai kas is tikruju viskta tavo viduje... neisizeisk tik...tiesiog as nesu aiskiaregis. Vis delto as be galo vertinu tavo laukima.. kokia jo yra didele verte... Per mano durna galva... as galiu taves ir netekt.. kaip ir sindiena... buvo tik vytautas atejes ir po to visi susurinkom pas mindauga virtuveje... visi cia esantis lietuviai pasedejom pasnekejo. Kazkaip linksmai buvo... si vakara pasijutau,kad ir as dar kazka galiu pasakyti. bet taip pagalvojau apie tave... jo jei tu cia butum... juk as nesedeciau su jais... nesnekeciau... tiosiog buciau su tavimi... man nieko nereiketu... kodel to nerasau tau... turbut tau nebatridis kad rimtai sneku... atrodis kad kartojuosi... nenoriu to daryti.. tiesiog tai norejau pasakyti,kad sirdute,kuria gavu is taves keliauja su manimi ziedas kas diena buna ant rankos... avite visada  miega su manimi...Stenguosi daiktais buti su tavimi.

Man visda patiko tavo akis... lupos, nosis, ausyte ir balsas...

Kataake tu juk esi...

p.s. myliu tave,angele

Vis delto sis puslapis man tapo, o gal tiksliau buvo mano atviro vidaus veidrodis...

Gal ir db dar bus

Vienas svarbiausiu dalyku,kuruos tikrai branginu ir negliu net savimi patiekti, kad dar pavyksta mn juos issaugoti yra draugyste ir jausmai Tau vienai... Turbut as taip gyliai tave esu isimylejes,kad kitaip nebegliu...

Man labai patinka, visa tai ka tau jauciu.... gaila tik tai kad mus skira toks didelsi atstumas ir ilgesys taip gyliai grauzia...

Is jo kartais ne krenta sidabriniai lasai ir nusta ant salo. popieriaus.. isplaukia raides juodos ir melynos susilieja... tada vel viskas nurimsta. zinau,kad db nieko nepakeisiu. as taip norejau, bet patikek niekada nenorejau,kad skaudetu ypac tau... jei galeciau pasiimciau ir kenteciau uz abus... jei tik taip butu imanoma...

Viena diena mes vel busim slia vienas kito... taip arti kaip ir buddavom iki tol...

Laukiu jau to... laukiu...

sedziu pre alksnio...
  kojos nuleides vandenyn.
    judinu jas ir ziuriu kaip saule    paskutinius savo spindulios ziaria      cia ir dabar kad juos galetum pajaust      ir prisiminti kai nera salia ar kai nepakeliamai sunku...

Cia ir dabar belaukiantis taves....

tik prisiminimai... kai tu dar parasydai nuosirdzias zinutes... dabar tai jau praeitye... tu suaugai. Ar su manim kas negrai. Salta ziema jau cia. stoviu plikas ant betono. atseit saule sildo. paskutiniai jos spinduliai lyg tavo plaukai. bet jie slysta. bandau nusypsoti. Tai nepadada. neprajuokunu taves... tu gyveni ateitimi lyg keliom dienom i prieki ar valandom. Nesidziaugi ka dar turi... siela mano del to verkia... ir prisimenu vis ta pati zodi "nepradek...". Lyg man neskaudetu. Kad atiduodu, dalinuosi. Nors paprasciausio palaikimo nebematau ir vis "nepradek..." uzsidarei savyje... nebeileidi giliau. gal del to kad esi nukentejusi.... gal tuom as ir tebetikiu....


P.S. I love wherever you are

Man taip patinka kai kuteni... Aš pradedu juoktis. Tu ir šypsaisi.


Dabar tai tik prisiminimas, kuris visada sukelia šypseną. Laukiu, kad vėl ir vėl jis tęstusi.

Naktį sapnavau.

    Tu sėdėjai ant mano lovos krašto ir laukei kol pabusiu. Pabudus  pabučiavai ir apkabinai stipriai. Nesupratau iš kur tu atsiradai. Begalo buvau nustebintas, nes jau keletas ar keliolika dienų kaip mes pykstamės.

Nutruko sapnas.

    Vėl sugrįžau į tikrąjį gyvenimą. Prieš sapną neįsivaizdavau, jei mane paliktum. Atrodė, kad aš tada busiu toks palūžęs, sugniuždytas. Dabar viskas jau atrodo kitaip. Suvokiau, kuo ilgiau Tau nenorint bandysiu draugyste išlaikyti tuo, tave labiau skaudinsiu. Neleisiu, kad tu kentėtum. Geriau aš kentėsiu už padarytas klaidas.

Nuo vakar kai suzinojau, kas man ir ko teks atsisakyti... man Ragai. Gerai kad dar vakar pamaciau savo giminaite, gaila ji mane mate pirma karta oas jei negalejau nuosirdziai nusisypsoti. Buvau tik vienos minties persmelktas:"kas toliau" tai neklausimas tau jau tampa kasdienybe kuri kas dien vis rezia gyliau... Aplink matau kai zmones daro tai ka jie labai myli, dainuoja, skaito, soka idedami savo sirdies dali. Mane sukausto saltis akys lyg stiklines pasidaro, matau save is sono. Seinti ziurinti lyg viska skeciau o as. As spardau savo isdailintas ir graziai nulimdytas smelio-svajoniu pilis. Visa tai as pakelciau. Po pusmecio, metu ar daugiau susitvarkyciau ir vel sokciau visa sirdi idejes, Tai mano asmenine legenda... Jos nepaleisiu, bet Ji mano sokiu partnere ir dar geiausia drauge... Nemanau, kad ji pakels tai. Atstums mane, jei tai butu lengviau... Noriu kad Jei neskaudetu. Ji juk gali sokti, o sokant Ji  visada buna Angelas. Mano Angelas. Myliu ja. Kodel ji turi kenteti ?

How i am ? Laikot mane loseriu kuris verziasi visur? o gal beprociu drasuoliu t.y. kvailiu... Naglu... Lipanciu per galvas... Seikianciu daugiau nei Jus ir del to mane zeminate ir kitus i mane pansius nes nebandote suprasti... welniom jum bandyti juk jus paskende savoje koseje purvinoje bei smirdincioje... Ir net manydami kad gali pavykti sedite ir skaitone pacius sumauciausius tekstus, nes patys bijote rizikuoti... Cia ne apie drasa sneku o apie senai isnykusi ryzta siekti iki galo..... All things are said

Gaila, bet jos nelaikiu. Man gera dabar. Viskas, kas man taip patiko baigesi. Nieko, vel gyvensiu savaitgalais... lauksiu ju vel ir vel... sudas. As dabar zinau, kas yra svarbu