wakar

Nuo vakar kai suzinojau, kas man ir ko teks atsisakyti... man Ragai. Gerai kad dar vakar pamaciau savo giminaite, gaila ji mane mate pirma karta oas jei negalejau nuosirdziai nusisypsoti. Buvau tik vienos minties persmelktas:"kas toliau" tai neklausimas tau jau tampa kasdienybe kuri kas dien vis rezia gyliau... Aplink matau kai zmones daro tai ka jie labai myli, dainuoja, skaito, soka idedami savo sirdies dali. Mane sukausto saltis akys lyg stiklines pasidaro, matau save is sono. Seinti ziurinti lyg viska skeciau o as. As spardau savo isdailintas ir graziai nulimdytas smelio-svajoniu pilis. Visa tai as pakelciau. Po pusmecio, metu ar daugiau susitvarkyciau ir vel sokciau visa sirdi idejes, Tai mano asmenine legenda... Jos nepaleisiu, bet Ji mano sokiu partnere ir dar geiausia drauge... Nemanau, kad ji pakels tai. Atstums mane, jei tai butu lengviau... Noriu kad Jei neskaudetu. Ji juk gali sokti, o sokant Ji  visada buna Angelas. Mano Angelas. Myliu ja. Kodel ji turi kenteti ?