baigiu pamirst...

tik prisiminimai... kai tu dar parasydai nuosirdzias zinutes... dabar tai jau praeitye... tu suaugai. Ar su manim kas negrai. Salta ziema jau cia. stoviu plikas ant betono. atseit saule sildo. paskutiniai jos spinduliai lyg tavo plaukai. bet jie slysta. bandau nusypsoti. Tai nepadada. neprajuokunu taves... tu gyveni ateitimi lyg keliom dienom i prieki ar valandom. Nesidziaugi ka dar turi... siela mano del to verkia... ir prisimenu vis ta pati zodi "nepradek...". Lyg man neskaudetu. Kad atiduodu, dalinuosi. Nors paprasciausio palaikimo nebematau ir vis "nepradek..." uzsidarei savyje... nebeileidi giliau. gal del to kad esi nukentejusi.... gal tuom as ir tebetikiu....


P.S. I love wherever you are