Supratau, kad buvau savanaudis.

Naktį sapnavau.

    Tu sėdėjai ant mano lovos krašto ir laukei kol pabusiu. Pabudus  pabučiavai ir apkabinai stipriai. Nesupratau iš kur tu atsiradai. Begalo buvau nustebintas, nes jau keletas ar keliolika dienų kaip mes pykstamės.

Nutruko sapnas.

    Vėl sugrįžau į tikrąjį gyvenimą. Prieš sapną neįsivaizdavau, jei mane paliktum. Atrodė, kad aš tada busiu toks palūžęs, sugniuždytas. Dabar viskas jau atrodo kitaip. Suvokiau, kuo ilgiau Tau nenorint bandysiu draugyste išlaikyti tuo, tave labiau skaudinsiu. Neleisiu, kad tu kentėtum. Geriau aš kentėsiu už padarytas klaidas.