nebetelpa rėmuos peizažas siūbuojančios girios
žalios žvaigždės prasimuša spindi šaligatviuos
krenta dangus ant stogų kniaukia katės į lietvamzdžius
batai nudilo belekiant į parduotuvę
pirkti kantrybės tylos ir šventos palaimos
nebus oj nebus jau ataina girdi atijeina

aš sniegena, va... va var var varr...karr

man svaigsta galva nuo retorinių klausimų
kur tos sapnų begalinių svajonių reikšmės
nebetelpa rėmuos peizažas siūbuojančios girios
žalios žvaigždės prasimuša spindi šaligatviuos
krenta dangus ant stogų kniaukia katės į lietvamzdžius
batai nudilo belekiant į parduotuvę
pirkti kantrybės tylos ir šventos palaimos
neįkainuojamos prekės pavasario nuolaidos šykščios
vien tiktai veidrodžio šukėj nerimastingos akys
stabdo ir rodo žvilgsniu į mažą šunelį
jis cypia prie gulinčio baloj jo šeimininko      visko netekęs

šalutiniam kelyje
tokiam pat sakinyje
veža boba į turgelį
parsiduot pati save
tuo metu valstybė ima
ir benziną pabrangina
bobai kuro štai pritrūko
turgun ji pėsčia nurūko
į europą žengia oriai
lietuvaičių darnios poros
tu basa bobute bėk
prie rosijos prisikreik
boba skuta atgalios
kiek paeiti ji valios
bet pasibaigė takelis
šalutiniam sakiny
asfaltuota magistralė
bobai pliskina akis
nėr kelelio į gimtinę
piešk reklamą ant krūtinės
autostopu pavažiuosi
durnių turguj parsiduosi:)

Lyjantis sostas
Lyg aukso debesis
Sklando virš miesto
Be garso ir ieško
Kur nusileisti
Groja tuščiais buteliais
Angelas palėpėje
Ir negali atsidžiaugti
Savo sapno tikrove

Kol tu brendi per upelį
aš perplaukiu vandenyną
audras palieku sudužusį laivą
ir ateinu į kitą upelio krantą
lyg nienur nieko

Kol tu geri puodelį arbatos
aš apibėgu visas parduotuves
ir atnešu tau
garuojančios duonos
lyg niekur nieko

Kol tu ruošiesi tart reikšmingą žodį
aš perverčiu visą kosminę abėcėlę
ir jau žinau ką atsakyti
į tavo nebūtą klausimą
lyg niekur nieko
lyg niekur nieko

manimi apsigaubę valdovų namai
tiesia ranką bučiuoti rubino žiedais
iškapstytais nuo žalgirių durbės laikų
aš gracingom kolonom bučiuotis linkstu
bet mažiukas benamis vilkelio akim
prisitrauka mane geležinio dantim
jis sustingęs nuo šalčio du metrai satino
nuo kūjo raudono jo skruostai sutinę
gedimino pečius plaka bruknių kruša
mažas valkata stok aš apglėbsiu tave
manimi apsigaubęs galėsi sušilt
tik nebėki tolyn aš nenoriu numirt

Sveikinu visus Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga...aš jaučiu šią šventę ir dėl to jaučiuosi gerai; va taip visai paprastai be jokiu iš...
nekenčiu falšo, dviveidžių ir demagogijos...dar...nekenčiu burokevičių, sakančių iš bokšto pakraupusiems gynėjams: ačiū, broliai, lietuviai, kad padėjote užimti televiziją, kuri teisėtai priklauso tarybų valdžiai...
Jis tai kalbėjo reklamai, o senukas iš gynėjų gretų parkrito ant kelių ir grūmojo jam: gyvą pasmaugsiu, šėtone...
Patirtis ir įspūdžiai lyg seifas, iš kurio gali išsiimti po truputį prisiminimų. 12-metis gali rašyti apie nedaug ką, tad kokia prasmė jį kritikuoti...tegu tik eiliuoja, skatinčiau jį studijuoti šį raidinių rebusų meną neskubant ir neforsuojant.
bučkis.

lyg tolimas aidas
švelnus tavo balsas
banguojančiom oro srovėm iš kalnų
ataidi ir glosto
gyvybės balzamas
į širdį kapsi
taip pamažu

jei jau ryte pabundu ir rašykuose dėstau ko noriu nenoriu bėda
jei pelėda jau pavirtus į vieversį čirškia cikadomis protui p