http://www.kongregate.com/games/2DArray/you-find-yourself-in -a-room

Deja, būtina mokėt anglų kalbą. Jei tarp skaitančių šiuos žodžius yra mokančių dirbti su flash, siūlyčiau kada nors pasikooperuot ir išverst šitą dalyką į lietuvių. Manau, tikrai verta.

Totalinės bjaurasties fazė*
(nuo šiol taip vadinamas laikas, kuriame gyvename)

*Autorius žinomas

Darbų planas ateičiai:
1. Niekada daugiau nesivelti į visokias avantiūras;
2. Praplėsti "avantiūros" sąvoką iki beveik bet kokios su su tiesioginiu fiziologinių organizmo poreikių tenkinimu nesusijusios veiklos;
3. Vinimi prie kaktos prisikalti lapelį su ant jo užrašytais pirmais dviem punktais.

Darbų planas ateičiai:
1. Niekada daugiau nesivelti į visokias avantiūras;
2. Praplėsti "avantiūros" sąvoką iki beveik bet kokios su su tiesioginiu fiziologinių organizmo poreikių tenkinimu nesusijusios veiklos;
3. Įsikalti į kaktą vinį su ant lapelio užrašytais pirmais dviem punktais.

Kokį kūrinį parašytumėt, jei va tiesiog dabar, šią minutę prasidėtų trečias pasaulinis karas?

Kodėl niekas neužrašinėja dienoraščio įrašų pavadinimų?

Fantastika rašyke numirė, tegyvuoja fantastika rašyke. Ta, kuri bus per kitą pakylėjimą.
Kada jis bus? Po kokių poros mėnesių? Greičiausiai. O kol kas teks atsidaryt fantastiką, rast dešimt penkiasdešimtaštuntų "Mirtis Ir Pragaras: Juodosios Sielos Sapnas XVIIICZŽ: Sugrįžimas" dalių, po kuriom niekada neprisikaupia pakankamai įvertinimų, kad išbraukti iš kūrinių sąrašo. Nu dar koks vienas Mylistos perliukas ta pačia nusibosti pradedančia maniera.

O mane va sudomino klausimas - kokia proga pradedat rašyti, gerbiami fantastai? Kokie procesai priverčia atsidaryti wordo lapą ir parašyt pirmą žodį? Detalizuokit veiksmų/minčių grandinę, kuri iki to veda. Įdomu.

Tu esi vienas iš tų žmonių, kurie užmina ant kojos autobuse ir suraukia nosį atsiprašydami.
Tavo išvaizda visiškai neatrodo kažkam patraukli. Geriausiu atveju - įdomi, kaip įdomus būna vabalo, ant kurio netyčia užlipai, vidurių raštas.
Jeigu tave kažkas ir pastebi, tai tik dėl to, kad sutrukdei arba eilinį kartą pernelyg kvailai pasielgei.
Kai eilėj prisispaudi prie kito žmogaus, tu smirdi. Kuo labiau kvėpiniesi, tuo bjauriau.
Kada nors girdėjai savo balsą įrašytą? Jis buvo juokingas, taip? Visi žmonės jį būtent taip ir girdi. Jei tavo balsas tau neatrodo juokingas, tai prie jo tiesiog pripratai. Arba klysti.
Tavo problemos niekam, visiškai niekam nėra įdomios.
Kai tau kalbant žmonės linksi, jie tai daro iš mandagumo, o ne dėl to, kad įdomu. Juk tu irgi linksi iš mandagumo.
Du trečdaliai dalykų, kuriuos pasakai, yra visiškai nereikalingi.
Tavo juokeliai nevykę. Žmonės ir juokiasi dažniausiai iš mandagumo.
Daugumai žmonių, su kuriais nuolat bendrauji, tu nusibodai. 
Daugumai žmonių, su kuriais bendrauji pirmą kartą, ant tavęs nusispjaut.
Žmonės, kuriem tu nenusibodai ir kuriem ant tavęs nenusispjaut, tikisi iš tavęs išpešt kažkokios asmeninės naudos.
Tie keletas žmonių, kuriems iš tiesų tu keli susidomėjimą, yra paveikti kūno išskiriamų cheminių medžiagų, kurios suluošina mąstymą, ir pakeičia psichologiją tam, kad ši rūšis turėtų palikuonių.
Kai tu pasimirsi, pažįstami tave geru žmogumi vadins tik iš mandagumo, nors prisimins, kad buvai niektauza.

Jeigu galvoji, kad šitie faktai yra pritaikomi bet kam išskyrus tave, tu ničnieko nesupranti apie gyvenimą.

Geros dienos.

Atsitikimas su Hobitu, kaip ir atsitikimas su pernykšte Čiupakabra pademonstravo, jog rašykams vis dar reikia teroristinių išpuolių kantrybės ugdymui beigi protelio įkretimui. Dar pastebėta - nors pagrindinės masės aršumas per metus sumažėjo, smarkiai paaugo atskirų individų plepumas ir smuko bendras kultūros lygis (jei tik jį galima nustatyti pagal įžeidinėjimų ir keiksmažodžių lygį).

Pagalvojau - kvailybė žmonijoje tikriausiai atlieka panašią funkciją kaip storoji žarna diarėja sergančio žmogaus organizme. Joje susikaupia viskas, ko nereikia, kas smirdi ir turi būti pašalinta, ir įgauna nepaprastai didelį pagreitį prieš išlekiant lauk. Kvailybė lygiai taip pat kaip ir storoji žarna nesugeba sustabdyti to, ją galima tik nukreipti į nepageidaujamą objektą ir žiūrėti, kaip tas yra apliejamas visagriaunančia ekskrementų srove. Tie, kas moka šiuo triuku pasinaudoti, užima visuomenėje aukštą padėtį ir yra vadinami visokių rūšių nuomonės formuotojais, media magnatais, vadais, lyderiais, žvaigždėmis ir taip toliau.
Nesupraskit neteisingai, kalbu ne apie erazmiškai rablėišką kvailybę, turiu omeny pačią tikriausią ir pačią konkrečiausią, kuri kiekvieną mielą dieną teršia mūsų gyvenimus ir kurią jūs - gerbiami šio įrašo skaitytojai - o taip pat ir aš, jūsų nuolankusis tarnas, kasdien gaminame patys to nesuvokdami. Ir neketiname nustoti, nes tam reikėtų minimalių pastangų. O taip pat sėdėti iki ausų mėšle yra šilta.