Šiandien supratau, kodėl žmonėms patinka žaidimai. Stalo, kompiuteriniai, sportiniai, reikalaujantys loginio mąstymo ar pagrįsti atsitiktinumu, nuo šachmatų ir kortų iki šokinėjimo per virvutę ir "Kas laimės milijoną".

Visi mes esam suvaržyti taisyklių, prie kurių stengiamės prisitaikyti. Mūsų gyvenimas - tai taisyklių, pagal kurias žaidžiam, rinkinys, ir kiekviena pergalė - gautas darbas, baigtas universitetas, sutaupyta pinigų suma - tik įrodymas pačiam sau, kad "aš pagaliau suvokiau dalelę šių taisyklių, prisitaikiau prie jų, laimėjau".
Deja, mes niekada nesugebėsim perprasti visų taisyklių, laimėti visko. Tai leistų tapti Dievu, pasiekti tobulybę, kas, deja, neįmanoma. Mes nežinome kaip per minutę tapti milijardieriumi, kaip nuversti kalnus ir užčiaupti savo sąžinę. Ir tai mus siutina.

Tačiau savo protą juk taip lengva apkvailinti. Tereikia sukurti iliuziją, kad aš suvokiu visas taisykles, aš galiu jas valdyti, galiu tapti stipresniu už mane varžančią sistemą - ir mes tampame laimingais, nes ta sistema mūsų neslegia, ji nugalėta. Imame patys save laikyti visagaliais. Nesvarbu, kad suvokėme tik nedidelio pasaulėlio, užimančio 8x8 langelių lentą arba porą gigabaitų kompiuterio atminties, taisykles.

Kitaip sakant, žaidimai žmones traukia tuo, kad juose trumpam galima tapti visagaliais. Galima pasiekti visiškai viską, įdedant minimumą pastangų.

Dar supaprastinus tą pačią išvadą - žmonės žaidžia, nes žaidimo pasaulis jiems primena realų pasaulį. Tik šiame galima laimėti.

Galima per kelias minutes atsiimti už visus tuos metus, kai beviltiškai daužytasi galva į sieną, stengtasi prisitaikyti prie pasaulio, nes štai - dabar tai pavyksta daug lengviau, nes amžinas tiesas atstoja žinojimas, kad koziris kerta viską, išskyrus aukštesnį kozirį, o tritaškis prideda tris taškus. Tai juk daug paprasčiau už dešimtmečius sunkaus mokymosi bei darbo. Amžinoje kovoje stengiantis tapti stipresniu už aplinką (sistemą) žmogus susiranda silpnesnį priešininką - paprastesnę sistemą (aplinką), kurią gali nugalėti/perprasti ir taip patenkinti pergalės troškimą.

---

Ar gali Dievas būti tuo, kuriam mūsų pasaulis - rinkinys taisyklių, paprastesnių už natūralią jo aplinką?

Šiandien supratau, kodėl žmonėms patinka žaidimai. Stalo, kompiuteriniai, sportiniai, reikalaujantys loginio mąstymo ar pagrįsti atsitiktinumu, nuo šachmatų ir kortų iki šokinėjimo per virvutę ir "Kas laimės milijoną".

Visi mes esam suvaržyti taisyklių, prie kurių stengiamės prisitaikyti. Mūsų gyvenimas - tai taisyklių, pagal kurias žaidžiam, rinkinys, ir kiekviena pergalė - gautas darbas, baigtas universitetas, sutaupyta pinigų suma - tik įrodymas pačiam sau, kad "aš pagaliau suvokiau dalelę šių taisyklių, prisitaikiau prie jų, laimėjau".
Deja, mes niekada nesugebėsim perprasti visų taisyklių, laimėti visko. Tai leistų tapti Dievu, pasiekti tobulybę, kas, deja, neįmanoma. Mes nežinome kaip per minutę tapti milijardieriumi, kaip nuversti kalnus ir užčiaupti savo sąžinę. Ir tai mus siutina.

Tačiau savo protą juk taip lengva apkvailinti. Tereikia sukurti iliuziją, kad aš suvokiu visas taisykles, aš galiu jas valdyti, galiu tapti stipresniu už mane varžančią sistemą - ir mes tampame laimingais, nes ta sistema mūsų neslegia, ji nugalėta. Imame patys save laikyti visagaliais. Nesvarbu, kad suvokėme tik nedidelio pasaulėlio, užimančio 8x8 langelių lentą arba porą gigabaitų kompiuterio atminties, taisykles.

Kitaip sakant, žaidimai žmones traukia tuo, kad juose trumpam galima tapti visagaliais. Galima pasiekti visiškai viską, įdedant minimumą pastangų.

Dar supaprastinus tą pačią išvadą - žmonės žaidžia, nes žaidimo pasaulis jiems primena realų pasaulį. Tik šiame galima laimėti.

Galima per kelias minutes atsiimti už visus tuos metus, kai beviltiškai daužytasi galva į sieną, stengtasi prisitaikyti prie pasaulio, nes štai - dabar tai pavyksta daug lengviau, nes amžinas tiesas atstoja žinojimas, kad koziris kerta viską, išskyrus aukštesnį kozirį, o tritaškis prideda tris taškus. Tai juk daug paprasčiau už dešimtmečius sunkaus mokymosi bei darbo. Amžinose pastangose tapti stipresniu už aplinką (sistemą) žmogus susiranda silpnesnį priešininką - paprastesnę sistemą (aplinką), kurią gali nugalėti/perprasti ir taip patenkinti pergalės troškimą.

---

Ar gali Dievas būti tuo, kuriam mūsų pasaulis - rinkinys taisyklių, paprastesnių už natūralią jo aplinką?

IŠGERK MANE


Ne, Alisa čia ne prie ko. Tiesiog tai - frazė, kurią kada nors svajoja pasakyti kiekvienas tvailaito persiskaitęs šešiolikmetis. Tfu, ir kada gi tai baigsis? Dar nei vienas komercinis pamišimas taip ryškiai neatsispindėjo fantastikos skyrelyje. Na, nebent harispoteris. Bet su tuo bent jau susitaikyt galima.

Forgive him father but he’s got to go.
He needs to tell you something you should know.
The time has come, he can no longer wait.
His friends they need him on the barricades.

Forgive him mother, but with all your love
You cannot stop him, you won’t stop him now.
The time has come and plans can’t be deranged.
Forgive him mother, nothing can be changed.

And his eyes were shining brighter than a hundred suns.
Life finally had sense. His life had just begun.
All he wanted was to be forgiven and understood.
So he left his home and off he went for good…

And friends on barricades… They were not there.
Somehow for something else they had to care.
But left alone the kid refused to run –
He learnt from books that all the brave die young.

To be forgiven… To be understood…
His friends, they said that soldiers wouldn’t shoot.

And his eyes were shining
brighter than a hundred suns.
Life finally had sense.
His life had just begun.
All he wanted was to be
forgiven and understood.

And died like real man for his true friends.

Rašykuose nėra ką veikti. Jūsų veiksmai?

a) Pirmyn per kūrinius su kuolais ir niekinančiais komentarais.
b) Susipjaukim su kokiu nors vartotoju, kad paskui vienas iš mūsų peržengtų ribą ir būtų užblokuotas - tai juk taip smagu!
c) Pabambėkim dėl prasto gyvenimo. Lai tai būna kokia nors amžina rašyko problema (pavyzdžiui realybės neatitinkantys komentarai ar nuolatiniai vartotojų pykimaisi), kurią mes iškelsime į viešumą, dėl jos apkaltinsime visus ir kiekvieną, o paskui išsitrinsime pakelta galva.

Pasirenkančių kiekvieną variantą yra maždaug po lygiai. Todėl rašyke mažai komentarų, o esantys - kvaili (nes juos rašo tik "a" variantą pasirinkę žmonės), todėl kas nors su kuo nors nuolat pykstasi (nes trečdalis žmonių užsiima būtent šia veikla), o bambeklių ir burnotojų pilna ant kiekvieno kampo. Ideali literatūrinė svetainė.

Tai va, baigiasi pratęstasis fantastika.lt konkursas Lituanicon XXI emblemai. Naujo konvento tema - "Nuo Trojos iki Žvaigždžių karų", o tai reiškia, kad šįmet Lietuvos fantastai kviečiami smagiai pakariauti (ar tik ne nuo "MT: Veiksmo" nusižiūrėta?). Tokia proga šiąnakt, maždaug iki ketvirtos valandos nakties neturėdamas ką veikti mažumėlę pažaidžiau su fotošopu - išėjo kažkas panašaus į tai. Pabaigt tingėjau, bet vistiek bent kartą sukirbėjo išdavikiška mintelė "O jei taip ėmus ir antjuok nusiuntus organizatorims"?

Tai va, baigiasi pratęstasis fantastika.lt konkursas Lituanicon XXI emblemai. Naujo konvento tema - "Nuo Trojos iki Žvaigždžių karų", o tai reiškia, kad šįmet Lietuvos fantastai kviečiami smagiai pakariauti (ar tik ne nuo "MT: Veiksmo" nusižiūrėta?). Tokia proga šiąnakt, maždaug iki ketvirtos valandos nakties neturėdamas ką veikti mažumėlę pažaidžiau su fotošopu - išėjo kažkas panašaus į tai. Pabaigt tingėjau, bet vistiek bent kartą sukirbėjo išdavikiška mintelė "O jei taip ėmus ir antjuok nusiuntus organizatorims"?

Tai va, baigiasi pratęstasis fantastika.lt konkursas Lituanicon XXI emblemai. Naujo konvento tema - "Nuo Trojos iki Žvaigždžių karų", o tai reiškia, kad šįmet Lietuvos fantastai kviečiami smagiai pakariauti (ar tik ne nuo "MT: Veiksmo" nusižiūrėta?). Tokia proga šiąnakt, maždaug iki ketvirtos valandos nakties neturėdamas ką veikti mažumėlę pažaidžiau su fotošopu - išėjo kažkas panašaus į tai. Pabaigt tingėjau, bet vistiek bent kartą sukirbėjo išdavikiška mintelė "O jei taip ėmus ir antjuok nusiuntus organizatorims"?

Important Safety Information

A lightsaber is not a toy! Keep it out of reach of children at all times. Lightsaber locks are required in most states. There are two ends to any lightsaber -- one end has the belt ring, while the other end houses the blade arc tip and blade emitter. NEVER point the blade emitter of a lightsaber toward your own body. NEVER look down the "barrel" of a lightsaber, even if you are "sure" it is in safe mode. If you accidentally activate the lightsaber, serious injury could result.

Paskutiniu metu Lietuvoje itin paplito naujas jaunimo saviraiškos būdas: pagonybė. Prieš dvidešimt (o juolab - daugiau) metų mažai kam galėjo kilti mintis, kad kas nors iš tiesų gali melstis protėviams, deginti aukas ir rengti tikras pamaldas Perkūno garbei (nors nemažai žmonių tvirtina taip besielgiantys kone nuo gimimo), bet štai faktas kaip blynas - Lietuvoje egzistuoja bent keletas bendruomenių, vadinančių save tikrosios lietuviškos religijos išpažinėjais, jų narių skaičius vis auga, o visuomenė gan palankiai žiūri į tokius eksperimentus ir net nelaiko išpažinėjų sektantais. Užslinkus krizei ženkliai krito žmonių prielankumas ne tik valdžiai, bet ir katalikų bažnyčiai, o kartu - ir tikėjimui, masės murmėtojų virto burnotojais ir keiksnotojais. "Pagonybė - tikroji Lietuvos religija, krikščionybė ją nužudė, ir dėl to va kaip prastai gyvenam." - maždaug tokia mintis keliauja iš lūpų į lūpas.

Nusprendžiau apie tai parašyt didelį ir epišką esė. Dabar galvoju, ar apismoka tam skirt laiko - žinau, kad nemokėsiu pakankamai giliai nagrinėt ir pakankamai objektyviai vertint, o ir informacija po kojom nesimėto. Bet gal pabandyt, a?

Pradžiai - lašelis humoro. Neseniai viena pažįstama mestelėjo man eilėraštuką, į kurį sudėjo visą savo pagonišką dvasią. Štai jis (tikiuosi autorė nesupyks):

Žiedų valdovui

Pasaulin žengia žydų Dievas,
Ant piršto – visagalis žiedas
Akis aplinkui viską mato
Jam nusikaltusius pakrato

Juodų žirgų kanopos kaukši
Baisingi ginklai Žemę daužo
Jos kraujas lyg šaltinis alma
Ir protėviams sudaužo šalmą.

Akis didžiulė visur dairos
Tarytum Dievas būtų žvairas
Ir motina vaikus baugina
Vis Dievo žiaurumu grasina.

Aplinkui  nebelieka laimės -
Pilnos žmonių kelnės baimės
Žygiuoja Dievo kariauna
Ir virsta, griūva žmonija.

Pasijuokęs nusprendžiau jai atsakyti ta pačia maniera. Išėjo toks va tvarinėlis:

Žiedų valdovams

Prieš pusmetį girdėjau gandą:
"Jau pagonybė atsianda!"
Populiarėja baisiai sparčiai
Kaustyti batai, ilgi karčiai.

Vaikai galvoja - "Būsiu kietas!
Ne koks ištižėlis poetas,
Svajotojas ar taikdarys -
Dabar pagonis aš! Karys!"

Adrenalinas venom teka,
Pamiršta, ką tėveliai šneka,
Nes pamaištauti noras kyla -
Daužyti langus, rėkt į tylą.

Į nosį - žiedą, kuoką rankon
Kas nepatinka - tą patrankom
Ne anarchistai ir ne pankai
(Nes "Tfu, kaip žema... Melskis dangui!")

O kad galvoj nešvilptų vėjai,
Sukurt reik velnišką idėją.
Tikėjimas dabar prarūgęs...
Pradėkim naują - baigtas kriukis!

Ir štai, vaikai gatve žygiuoja
Ką randa - tą sukritikuoja
Jie kuria Naująją Kultūrą
(O seną - į makulatūrą)

Neaišku, kaip, už ką ir kam
Jie meldžias, rėkauja dievam
Kai nusibos - padegs bažnyčią
Pradės streikuoti. Lyg netyčia.

Paskui suaugs, pavargs, nurims,
Naują religiją priims.
Kad nestovėt, taip sakant, vietoj.
Save parodyt visam svietui.

---

Na štai, ir vėl ateina gandas:
"Pas mus jau pagonybė randas!"
Pabus, išplis ir dings ilgam.
Juk reikia žaist mažiem vaikam.