neprisimenu kada parasiau savo paskutini eilerasti. is pradziu vis kartojau sau, kad reikia nuotaikos. uzauginti savyje jausma. pagauti akimirka. ir islieti ant popieriaus. bego laikas. jau buvau prapardusi vilti.
siandien pagavau. akimirka, jausma. butu per daug liudna, jei jis isnyktu. todel uzrasiau. isaugojau. gera...

tu tu vaziuoju as toli.... tu tu... vaziuok ir tu... siandien miegojau mazdaug tris su puse valandos ir man labai gerai:P...

begantis laikas prasilenkia su manimi... bet as vis dar tikiu... i mazus lyg pajurio akomenukai stebuklus, kurie atsitinka butent tada, kai ju labiausiai reikia...ir i zmones, kurie buna salia, kai ju labiausiai pritruksta...ir i sirdies siluma, kuria kiekvienas nesiojasi savyje...nes jai taip nebutu, tai gyvenimas netektu prasmes

o cia labai grazi daina, kuria dabar dainuoju, o vakar visa vakara klausiau:

PRIE JŪROS

sėdėkim prie jūros kartu
lai kojas paglosto banga
sėdėkim abu aš ir tu
lai paliečia ranką ranka

sėdėkim ošime bangų
pas mus jūros vėjas atskris
pajusime jėgą abu
bučiuodami saulės akis

bet jūra čiurlena liūdnai
ji verkia net daros graudu
dangus nusidažė pilkai
todėl kad čia vienas esu

siandien pagaliau diena nebemiegu, nakti issimiegu ir jauciuosi visai zvali:)... vakar vaiksciojau mieste su zmogumi, kurio galvoje sutelpa visasa vilniaus zemelapis ir valgiau melioninius ledus ant savo megstamiausio suoliuko... o tuo tarpu lievuvos krepsinio rinktine svedijoje laimejo rungtynes su serbais:)).. vat

rudenejancios gatves bando ismokyti mane suprasti gyvenima... pajausti saules siluma(juk visada supranti tai, kas tau brangu, jo ima trukti), prisijaukinti ilgesi(taip gera prisiminti kazkada sutiktu zmoniu jaukuma), pavargus po dienos darbu auksini vakara grizti namo, nugriuti i lova ir sapnuoti pavasariu kvepiancius sapnus...

visas miestas alsuoja vien tavimi... kiekviena gatve pilna taves laukimo... raudoni saulelydziai apdainuoja ilgesi taves... gal... kai baigsis mano ilgesys... gal... kai sutiksiu tave... gal... kai galesiu pasakykt, jog ilgejausi... gal... kai ateis neperbrendamas ruduo... gal... kada nors...

"laikas yra realityvus"..

....visada mano mintyse. kiti pasakytu:kvailyste tiek galvoti apie zmones, kuriu nebepazisti. o man tai visiskai neatrodo kvaila. ir kad nepazistu, nebeatrodo... nuosirdumui pastebeti pakanka tik akimirkos... galvoju.. galvoju.. galvoju... VISADA... tik sapnuose lieka laiko pailseti nuo taves! nors galbut taip atrodo tik todel, kad kas ryta pabudus neprisimenu, ka sapnavau... vien juoda skyle galvoje... ir mintys apie tave... Kodel butent tu?... kas ileido tave i mano maza tvarkinga pasauleli?... atejai ir viska sujaukei:)... nors gal taip ir mieliau.
kiti pasakytu: isimylejai... kvailyste... kodel visada zmones visur yra linke matyti tik meile... ir be jos yra daug nuostabiu dalyku...
...man visa tai teatrodo sujauktas minciu kamuolys. Bet kodel apie tave?

...nezinomi toliai leidzia patiketi, leidzia horizonte isvysti svajoniu zeme...

siandien sapnavau jura...