lauk lauk lauk

tik siandien kirciuosime desininiu ant "a"...

lauk lauk lauk

ech. muilo burbulai kvepia alyvomis. gyvenimas- prisiminimais apie jura. nakties oras- dziovintomis slyvomis.. atrodo radau dar viena gyvenimo gabaleli, kurio dar ilgai nepamirsiu. ech.. ir daug daug ramybes. atnese tas zmogus. o kisenes pilnos juros akmeneliu... ech...

buvo pasakiška. jūra. nuostabi. ir žmonės aplink mane buvo nuostabūs. Šį realiai nerealų savaitgalį. Dar ilgai prisiminsiu. Ir ne kiek neliūdna kad viskas baigėsi. Tiesiog gera. Pasakiškai gera. Ir taip bus dar ilgai:)))

Iš kur, iš kur tiek stebuklų?
Grįžau namo ir gavau geltoną laišką. Nežinau nuo ko. Tėtis pasakė:
- Tik jeigu pasakys, kad kažką laimėjai ir lieps paskambint..
Juokiaus.
- Ko tu juokies, juk kartais taip būna...
Dar labiau kvatojausi.
-...atsiunčia laišką, pasako, kad laimėjai..
Juokinga.
- Tėti, tėti. Aš juk jau seniai laimėjau. Milijoną. Milijoną stebuklingų akimirkų.
Geltonas vokas. Ir parašyta:
Tereikia atsiremti
į žolę
pasistiebti ant
rankų pirštų galiukų
ir leist
šiltiems debesiukams
žaisti
slepynes
tarpupirščiuos
skaičiau ir skaičiau. Nors nežinojau, kas tai parašė. Lėtai perskaitydavau ir vėl pradėdavau iš naujo. Ir šypsojausi. Paskui atidariau tą geltoną voką. Imbierinio pyrago receptas. Šypsojausi. Ir buvo taip nežmoniškai gera.
akmenukai
sportbačių padų rievėse
man visad
primena
jūrą
taip taip. jau greitai. jau greitai aš ten važiuosiu. ir tas žinojimas kiekvieną dalyką padaro stebuklingu. Jau nebemoku vaikščiot žeme. Visa laiką atrodo, kad skraidau ore. ir šypsausi. ir niekas nesupranta kodėl gi. O aš juokiuos. Atrodo, kad tuoj tuoj išprotėsiu. Norisi klykti. Apibėgau aplink mokyklą, bet nepadėjo:) Aš tokia LAIMINGA

- Ji pikta ir negraži.
-Is kur žinai, kad ji pikta, tu gi jos nepažįsti?
- Na gerai, gal ir ne pikta, bet negraži.
- Is kur žinai, kad negraži?
- Matau.
- Betgi tu jos nepažįsti
                           
gera, kad yra žmonių, kurie šitaip supranta grožį:)))...

narcizai. prisimenu, kaip kazkada, pries kokius tris metus turejau drauga, kuri taip vadinau. tas vardas paprasciausiai jam labai tiko. o jis.. buvo labai geras. ir su juo praleidau tiek daug nuostabiu dienu, vaje... prisimenu. ir ja. mano Spindinti Zvilgsni. Zaliaplauke Ameli. Sokancia Virs Bedugnes. Padukusia Aguona. Prisimenu, kaip velia velia nakti kartu klausemes bitlu. skaitem laiskus. sugalvojom varda Neuzmirstuolei. Ji velniskai gerai visada galvodavo vardus. Prisimenu kaip as jai skambinau is pajurio, pasakyt, kad ja myliu ir pasiklausyti kartu bangu osimo. Vaje, ta diena prie juros buvo nuostabiausia mano gyvenime. Prisimenu ir ziemas, kurios vadinamos Narcizu Zydejimu. Ir Zmogu, padovanojusi man suni melyna nosimi ir pukuotu kailiuku, kad nebutu liudna jo laukti. Prisimenu.. kiek daug sauduliu buvo kai sitei zmones viena diena tiesiog apsisuko ir isejo.... palike tik daug nuostabiu akimirku, kuriu niekada nepamirsiu.....
Dabar viskas truputi kitaip nei tada. nesakau, kad blogiau, ne. bet dabar yra "mano va tiek pazistamas" 7:36(vakar suzinojau jo varda, bet vis dar nezinau:)). Yra uostamiestis. Yra Milda. Yra "mano draugas, geriantis kefyra". Yra 211. Ir kiausiniene. Ir Melynuju Zmoguciu(be abejo su antenomis:)) ambasadore. Ir daugybe kitu nuostabiu dakyku..
  ne, nepamirsau narcizu. niekada nepamirsiu. tiesiog.. dabar yra sypt:) ir tiek

Pirmas/paskutinis irasas:
2003-02-21 13:00
viskas tiesiog pernelyg keista. keisti zmones aplink. keistos dienos prasideda kaskart is naujo patekejus saulei. ir niekaip negali suprasti "KODEL"...

tie pyragai. labai sudetingas. reikalas. toks smagus. bet sudetingas:)

taip norejosi stipriai stipriai susiguzti i kamuoliuka.. norejosi, kad kas nors prieitu ir stipriai stipriai apkabintu... ir pasakytu, kad manes pasiilgo. gal ir kvaila, bet taip norejau, kad butent ta akimirka manes kas nors nezmoniskai ilgetusi. tik manes... bent viena akimirka...arba iskeptu koki pyraga. nesvarbu koki, kad ir prisvilusi..ir nusisypsotu. tik man. ir tada as nusisypsociau. ir tada sypsotumemes kartu. ir daugiau nieko nereiktu