Vandens. Dar truputį vandens, kad nuplautų... sunkumą, nerimą, įtampą... truputėlį, kad atgaivintų... sielą... dvasią, kad grįžtų jėgos, kad viskas tarsi naujai pakviptų, kaip po lietaus.
Vandens. Tik truputį vandens dulkėms nuo kojų nuplauti. Kad gaivios jos ženktų keliu toliau...

"karčios šaknys, bet vaisiai saldūs..."
keistas tas atsiminimų gramofonas. Neikaip negali pamiršt senų melodijų... nublankusių, atsibodusių, traškančių... paimčiau verčiau aš į rankas dviračio vairą, ir bėgantis plentas po ratais būtų mano plokštelė! Ir aš skriečiau, o visas pasaulis man būtų melodija - valsas, džiazas, fokstrotas :) Ir plaukus plaikstytų pavasario vėjas... Dieve, kada gi pagaliau aš užsiauginsiu tuos ilgus plaukus?
saldžios, saldžios tos karčių vaisių šaknys :) Taip uir norisi jasd pamiršti.
Kur tu, Pavasari? Mano širdis spurda paukščiu tavo rankoj!

Ech, nekreipkit dėmėsio į romantikos protrūkius. Jie tokie banalūs :)

Pradedu suprast, kodėl visi didieji menininkai buvo tikrai nuskurdę:
Pirma, kai už malonumą kurti gauni pinigus, jis nustoja būt malonus.
Antra, kai tave įvertina, imi tikėt, kad tau nebereikia tobulėti.
Hm, kad taip pasimokius iš tokių puikių dalykų. Bet ne, man neišeitų. Pirmiausia jokios vilties tapt tikrai gera meninike :))) Antra, greit man pinigus gaut taptų daug maloniau, nei kurt meną :)))))))

Sugrįžau, po ilgų klajonių... :)

žiūriu hiperkubą :P

Argi ne gražus mano veidelis? Tikiuosi jis jau čia, atkeliavo. Nes dabar, kai rašau, jo dar nėra. Tiesa, parašė, kad duomenys sėkmingai išsaugoti, bet ką gali žinot. Ims ir dings kur nors didelėj jūros sėkmingai išsaugotų duomenų? :))) Ėch, aš būsiu graži graži graži. Tikiuosi moterys, kurios ryžtasi plastinėms operacijoms, taip negalvoja :) Joms dar būna skauda, skauda, skausda, o po to pasirodo, kad veidrodyje jau nebe jos. Ačiū Dievui, čia tik paveiksliukas. Arba IMIDŽAS :) Tiesiog puiku. Pagal visus kosmopolitaniškus nurodymys, ką tik žengiau dar vieną žingsnį savo imidžo kūrimo ktyptimi. :) Neskaitykit visų nesamonių, kurias rašinėju :) Aš tiesiog smaginuos ;}~

Kažkas juokingo?
Ne, ne, man tik pasirodė, kad tai gal būt galėtų būti juokinga...
Tikrai?
Na, aš tik padariau tokią prielaidą...
Prielaidą, kad tai juokinga?
Na, tiesiog savaime, kažkaip tokia mintis atėjo, nieko blogo...
Nieko blogo???
Na, klausyk, taigi kartais viskas gali pasirodyt juokinga...
Tau tai pasirodė juokinga???
Ne, na tiesiog nevalingai išsprūdo...
Nevalingai išsprūsta???
Tiesiog nesusivaldžiau...
Tu nesivaldai??? Tau tai taip juokinga, kad tu, po velnių, nesivaldai???
Ne, na tiesiog, tiesiog... aš nenorėjau...
Tu nenorėjai??? Juoktis nenorėjai??? Būvo taip juokinga, kad tu nebesivaldei, kaip tau buvo juokinga, nors nenorėjai juoktis??? Tai buvo taip, po velnių, juokinga???

Taip. Tai buvo juokinga, na ir kas? Na ir ką tu man padarysi, jei po velnių man buvo juokinga? Jei man tai buvo juokinga ir vos laikiausi, kad nepradėčiau žvengti? Taip, tai buvo, po velnių, juokinga... CHA-CHA-CHA
Tai buvo taip nežnomiškai juokinga, kad vos neuždusau bandydamas, po velnių nesijuokt, nes tai tiesiog nesveikai juokinga. JUOKINGA, Girdi?
Aaa... tai tu nepyk. Aš taip ir norėjau pasakyt... Kartais viskas gali pasirodyt juokinga... na, juk kiekvienas kitaip jumorą supranta...

Ech, tie studentiški vakarai... dirbi, dirbi, nieko nepadarai, o po to supranti, kad nieko gero neparašei, kad apleidai kūrybą, kad esi apsileidėlė... tiesiog dėlė :)))
Žooodžiu, kaip mano greb. dėstytuvas sako, reikia imti jautį už ragų. Ryt būtinai ką nors gero parašysiu... O gal šiandien? Sako, niekad nedaryk rytoj, jei gali daryti tuoj. Na, tuoj aš negaliu, bet vakare susitiksim :)

Tuščia. Pikta. Pikta ant savęs. Kokia aš esu...

Negaliu žiūrėt į save. Ir kartu žiūriu, lyg norėdama įsitikint, kad nepavirtau pabaisa galutinai.

Aš žinau, kad viskas tik daugybė chenminių medžiagų mano smegenyse, bet tada man tikrai kyla klausimas, ar yra kas daugiau...? Ir ar aš to noriu?