Pamiršta. [ne]Pikta. Nespėjanti. Tinginti. Mieguista. Besigailinti. Atsiprašanti.

Ryto aušrai dainos dainuojamos - vis su tyla pinas. Rasi - nerasi, rasi - nerasi... Klausimai gyvenimui.
Noriu vėl svajot, nes kitaip gyvent nemoku. Nes aš tiesiog naivi maža mergaitė, kuriai reikia svajonių.

Ačiū tau žmogau, už tą pokalbį, kuris privertė susimąstyti ir mane. Taip, taip.

Širdy - vasaros naktys.

Taip... Kvailai jaučiuos dėl visko.

Ir mane apatija ima lankyti, mergyt.

Noriu, noriu pavasario. Ir verkti dar noriu.

Taip jau būna...

...nes jie visada išeina...
Bijau. Labai, labai...Bijau kažką pasakyti ne taip, ne taip apkabinti, ne taip nusišypsoti. Nors pati ten buvau, nors pati jaučiaus panašiai, nors pati visgi išsikapsčiau ir nenoriu ten grįžti, bet dabar taip bijau...Nes...Tai per daug rimta. O aš...Aš visada bijojau iš savo naivaus ir paprasto pasaulio šokt į realybę. Tokia netobulą ir totaliai nejaukią. Ir dabar noriu verkt. Nes kai peržengi tą slenkstį į nebūtį gali arba grįžti atgal ir stotis, arba...Likti. Likti ir toliau merdėti, toliau žlugti. Žinau, kad galėčiau kažką padaryt, bet...Juk...Bijau O gal aš tiesiog analogiškai bijau pati savęs, to kas buvo? Gal bijau, kad tai gali sugrįžti? Nes...Ir tada tiesiog užsikrėčiau tuo jausmu, ta būsena, ta apatija...Viskuo. Tiesiog.

`Man patinka bučiniai į lūpų kampučius - jie žemuogių skonio. (taip, taip...Taip daro tik skautai...Myliu juos. Savaip.)`

Kas būtų, jei pamėginčiau iššokti iš rėmų į kuriuos mane įspraudžia mokykla ir tas nemiestiškas miestas? Matyt viskas sudužtų. Tikriausiai.

~7 apkabinimai iš milijono, argi mažai?
~Ašarų upeliai ir kramtoma guma, kuri turėjo tas ašaras sustabdyti - nė velnio.
~Pienės grojimas ir dainavimas...Toks tobulas, toks nerealus, toks ramus ir jaukus...
~Baimė.
~Ieškojimas.
~Ramūs pokalbiai.
~Keista drąsa.
~...

Aš pirštais matuoju tylą.

Užeikite į mano vakarą.

Nebegaliu sulaikyt ašarų (o gal ir nenoriu). Nežinau dėl ko taip, Dievaži, tikrai nežinau, bet man reikia kažkaip atsigauti. Kažką smarkiai apsikabinti.
"Un Dia De Noviembre" - vis skamba. Norėčiau, kad nebeskambėtų, nes per daug pavargau nuo šito. Ir nenoriu, nenoriu svajot. Uždrauskit kas nors man, atimkit.
Ir, ir...Kodėl nutrūksta, kodėl taip keistai nutyla tie tobuli bendravimai?