Geras jausmas :)

Šiandien noriu tik užsimerkti, tik verkti...Neaišku kodėl, bet tiesiog taip.

Noriu tiek žmonių apkabinti, tiek laiškų parašyti, tiek kūrinių sugroti, tiek ašarų kitiems nušluostyti, tiek šypsenų pamatyti, tiek jaudulio prieš koncertus patirti, tiek mylėti, tiek surasti, tiek bijoti, tiek gėlių prisiskinti, tiek Kalėdinio gėrio sulaukti, tiek darbų padaryti...Visgi kartais vien noro neužtenka.

Noriu taip tikėti.

Kodėl kartais taip būna, kad fėjos ir angelai pabėga kartu išsinešdami pasakas ir vaikišką naivumą, žingeidumą, laimę...

Pavargau. Labai, labai. Tik niekas, niekas  nežino, ko man reikia, kad vėl lūpų kampučiai aukštyn kiltų. O gal žino? Tik nedaro?
Aš neesu nelaimingas žmogus. Priešingai. Tiesiog taip pasiilgau šilumos, apkabinimo ir to jausmo, kai atrodo esi būtent ten, kur ir turi tuo metu būti, tarp būtent tų žmonių, su ta nuotaika. Ir, kai atrodo, kad niekur kitur ir nenorėtum būti.

Kartais jauties visai nelaukiamas...

Binkismanodraugas.

Stengies su žmogum elgtis kaip su žmogum, o jis vistiek su tavim elgias kaip su kiaule.

Laikas iš laikrodžių pabėgęs pasislėpė nakties migloj...Tyla švelniai alsuoja į kaklą...

Šiandien aš laiminga.

Kartais pasaulis nusisuka...

O kas tau leido skaityti mano dienoraštį?

žliūmba.