Taigi...
Nusipirkau naują, blizgančią gitarą (!!) :).

Pasidžiaugiau geru oru, pasivaikščiojau neaišku kokiom Vilniaus gatvelėm, peršalau dar labiau pasėdėjus prie katedros, bet nieko užtat atsidžiaugiau mėlynu, mėlynu dangum ir šiltu vėju....Nusipirkau knygą, pasiėmiau išryškintas stovyklos nuotraukas (gėris)...Va taip.
Nėra to blogo, kas neišeitų į gerą.

Suimk savo rankomis kitų rankas. Ir stipriai jas suspausk.

Padovanokit kas nors man gėlių...

Hm . . .

Kartais žmonės veržiasi į šviesą...Į šviesą, kuri yra kitų žmonių širdyse...Kartais jiems pasiseka.

Nežinau kaip geriau, ar kai skauda nuo vienatvės, ar kai skauda nuo žmonių....

Bejausmė.

Šiandien.

Nebėra mano beržyno (jis buvo stebuklingas!)...(negėris)
O senosios kapinaitės atsigavo...(gėris)
Mėlynas dangus ir magiškas oras (gėris)
Nejaukūs, nenuoširdūs, nedraugiški žmonės aplink. (negėris. ne ne ne.)
Balkone pražydo tulpės. (gėris)
Atostogos. (gėris)
Vieniša nuotaika. (negėris...)

Aš per daug keista savo per daug nenuoširdžiam pasauliui.

Pavargau nuo rutinos...Atostogos (!). [per kurias žinoma nieko gero neįvyks]. Dažniausiai per daug tikiuosi iš žmonių, iš renginių, iš gyvenimo (ypač pavasariais)....Šiemet kitaip. Nežinau kas nutiko, bet viskas kitaip...Jaučiuos....Hm...Nesijaučiu. Negyvenu. Nežinau kokios to priežastys, bet kolkas tik egzistuoju...Nejausdama. Gal todėl, kad neturiu ko laukti...Nieko šilto. Prisiminimų per maža...

Kartais griūna visi planai, o tau nei šilta, nei šalta...

Dabar kaip niekad norėčiau leist naktį ant stogo.... Dangus dabar stebuklingas...

Saulės zuikiai šoka ant palangės:)

Žalioj žolėj paslėpsiu savo širdį.

Jaučiuosi ignoruojama.

Lyja.