Gyventi gera.
(niekad nesitikėjau, kad taip parašysiu)

Man patinka lietaus barbenimas namo stogą...

Viskas kaupiasi, kai baigs- verksiu.

Geriau jau tai būtų pokštas...

Lietaus kvapas ore . Vėliau- mėlynam danguj skraidantys debesys . . .

Keista ir tiesą pasakius liūdna, kai atrodo ideali vasaros draugystė, šėlsmas fontanuose, naktiniai pokalbiai telefonu ir ledų valgymas ant Trijų kryžių kalno gali pavirsti į gyvenimo dulkes...Sunykti. Lėtai. Ir išties pradžioje skaudžiai...Keista, kaip vos per mėnesį žmogus gali pasikeisti taip, jog visiškai jo nebesupranti, kai tuo tarpu seniau negalėdavot atsikalbėti. Keista, kai pamatęs gatvėj jis tavęs nė nebepažįsta (o gal ir nenori pažinti...). Žmones keičia žmonės. Skaudu.
Bet dar skaudžiau, kai tu pats matai, kaip nuo tavęs tolsta mylimi žmonės ir nieko negali padaryti, nes tyliai jauti, jog ne tu esi kaltas...Ir kad ir kiek besistengtum...Darosi vis blogiau...
Kartais norisi nuo visko pabėgti.
Toli.

Mano kaktusas badosi (!!)

Nežinau .

Vasara jau čia pat...Laisvė. Verta laukti. Žinau.

Dabar norėčiau būt ten, kur deja neesu...

Liūdna boružė tipena kojytėm mažom per žalią žemę...