Pirmyn į beprotybę

Pratęsiant ankstesnį įrašą, atsakingai galiu tvirtinti, kad rašo tik bepročiai, žmonės, turintys problemų, alkoholikai, pamesti, nelaimingi, vieniši, pažeistos emocinės pusiausvyros, potencialūs žudikai, prievartautojai ir iškrypėliai.
Normalūs žmonės nerašo. Dažniausiai jie net knygų neskaito. Sveiki, nesergantys lėtinėmis psichikos ligomis vyrai po darbo sėdi fotelyje ir geria alų, įsijungę futbolą. Sveikos, normalios žmonos laiką leidžia kosmetikos parduotuvėse, grožio salone arba blogiausiu atveju sėdi virtuvėje ir skuta bulves.
Visi menininkai buvo, yra nenormalūs, nevardinsiu, pavardes puikiai žinote patys. Jų tarpe nemažai ir tokių, kurie nusižudė. Sveiki žmonės nesižudo. Jie taip pat nerašo, netapo ir nedainuoja.
Taigi, mieli ligoniai, ko mes čia susirinkom? Tikrai rašydami nepasveiksime, tik dar labiau gilinsime savo priklausomybę, savo pamišimą.
Aišku, kažkas iš tų bepročių palieka genialių kūrinių, kuriais žavisi visas pasaulis, bet ar norite dėl to prarasti ramybę, dvasinę pusiausvyrą, kęsti nepriteklius, pavydą ir visuotinę pašaipą? Juk kaip bekalbėtum, menininkai visada buvo ir yra iki šiol didžiūnų juokdariai.
Norite? Tada pirmyn. Aš su jumis.