Pirmadienis

Tai štai, pirma mano diena išnuomotame bute. Tiksliau vakaras. Dažytojai tvarkė apsilupusią sieną, nenorėjau jokių pašalinių žmonių, tad įsikėliau keliom dienom vėliau, ir tik sulaukęs devynių vakaro, kol meistrai išsinešdins.

Atsivežiau tris pilnus Maximos maišus, o šaldytuvas vis tiek atrodė tuščias. Iki pat vidurnakčio kuičiausi su rakandais, per mobilųjį klausydamas dainų iš Jūtubo. Dabar dvylika-trim. Geriu mėtų arbatą ir jaučiuosi kaip reikiant nusikalęs. Nežinia kaip miegosiu naujoje vietoje, nežinia ar vanduo duše bus pakankamai šiltas. Kambariuose gerokai vėsu net man. Kitą savaitę, jeigu nieks nesikeis, paklausiu kada pas juos prasideda “sezonas”.

Dar nežinau ar mane slegia tyla. Ne tokia, kai murkdamas praeina katinas, ar kažkas patylom krapštosi virtuvėje, o vonioje girdi bėgant vandenį. Ne, kalbu apie tokią tyla, kai nieko nėra. Dabar kai rašau neatrodo, kad dėl to jausčiau bent kokį diskomfortą, o vis dėlto, kol tvarkiausi, buvau pasileidęs muzikėlės.

Lieka neišspręstas interneto klausimas. Nenoriu jokių naujų metinių sutarčių, bet kol kas dėl to nepergyvenu. Yra knygos, yra mano dienoraštis. Kažką galiu pasiskrolinti telefone, naudodamas darbinį planą. Mėginau pasišėrint į kompą, bet paprašė kažkokio sumauto kodo. Reiks pasitart darbe su mūsų hakeriais mėgėjais. Iš esmės yra tik vienas minusas: Word’as mano lope veikia tik pašte, vadinasi, tik esant internetiniam ryšiui. Matysim kaip bus.