rašyk.lt: Dienoraštis / Svoloč / Pašendalis

Rašyk

Eilės (78220)

Fantastika (2309)

Scenarijai (645)

Esė (1557)

Proza (10924)

Šiukšlių Dėžė (22315)

Vaikams (2717)

Slam (80)

English (1198)

По-русски (1702)

Po polsku (372)

Konkursas (27)

Paraštės Metai (80)

Iš viso: 122130

Naujas kūrinys

Čia galite publikuoti savo naują kūrinį.

Vartotojams

Jūs esate: svečias

Dabar naršo: 21 (0)

Paieška:

Pamiršote slaptažodį?

Kita

Autoriai (13196)

Dienoraštis » Svoloč » Pašendalis

1Patiko!

Vienas įdomesnių autorių. Dingo. Kodėl?

2024-02-05 09:29

Norint komentuoti, reikia prisijungti

Blogas komentaras Rodyti?

2024-06-04 08:34

Tiffany neskaitant šuns

Atrodo, kad jis vėl atsirado.

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2024-03-15 10:38

Svoloč

Įdomių atsakymų susilaukiau į savo klausimą. Nors gal jie ir nėra įdomūs, tik man taip pasirodė: na, kas čia įdomaus, jei žmogus atliko sau eutanaziją, be to, apie tai viešai paskelbęs? Įprastas dalykas. Arba, kur dėsis žiemą basas. Pirma, jau žiema baigėsi, tad jo pėdutės dar negreit bus atšalusios, kita vertus, gal iki kitos žiemos jau bus įsigijęs avalynę, tada, ko jam grįžti?
Dar viena versija, kad reinkarnavosi. Arba dar tik reinkarnuosis. Vėl gi, palieka klausimų, į ką reinkarnavosi arba reinkarnuosis, kada tai įvyks ar jau įvyko, kaip mums visa tai atsekti, sužiūrėti ir nepražiopsoti. Problema. Gal ne visiems, bet man tai tikrai, nes kaip sakiau - vienas įdomesnių autorių, todėl ir nesinori praleisti momento arba nepastebėti naujo Pašendalio pavidalo. Kaip jį atpažinti? Iš ko? Ar jis pasakys: labas, aš pašendalis, ar lauks kol mes patys atspėsim? O jeigu mes neatspėsim, kas tada? Tada kaip ir neįvyks jokia reinkarnacija, nes niekas jo neatpažins ir negalės patvirtinti, kad tai reinkarnacija. Mano bobutė, pavyzdžiui, gali kiek nori sakyti, kad ji reinkarnavosi į Timotį Čalometą, bet kas tuo patikės? Aš irgi nelabai, nors ji ir mano bobutė, turėčiau pasitikėti.
Taigi, klausimų daug. Be to, kaip ateistas ir beveik komunistas pagal pažiūras, galima sakyti, nešiojantis vatinkę, vos ne rusas, vos ne mužikas, vos ne kažkoks šunaujos atstovas, aš netikiu prisikėlimais, netgi pirmojo komunisto Kristaus prisikėlimas manęs beveik neįtikina, nors kaip bendrapartietis turėčiau šventai tikėti, ką jau kalbėti apie šventų skiepų naudą, kurie greičiausiai išgelbėjo man gyvybę rudenį, kai gavau koroną (prieš tai visuotinės psichozės paveiktas susileidau prieš du su puse metų į save moderna), bet aš vis tiek tikinau save, kad tai tik svoločiškas imunitetas, ne jokia vakcina, kurios milijonus dozių išpylėme gal į Vilnelę ar kitą upę, kad ir žuvys būtų paskiepytos, tad visa, kas gyva buvo išgelbėta nuo sunaikinimo, tačiau mano užsispyrimo tai nepaveikė, aš likau stoiškas savo pažiūrose ir todėl greičiausiai niekas man tyčia neleis niekada ir į nieką reinkarnuotis, sakys, ačiū dievui, vieno svoločiaus mažiau, eina jis nachui paskui rusų laivą, ir teisingai, nes laivas visuomet ka-kur išves, tai ne kokia užpelkėjusi bala, tipo mūsų vietovė, kur niekas nesikeičia ir nėra ko laukti kažko geresnio, stagnacija, kaip prie draugo Brežnevo, visiška žopa, atsiprašant, todėl gal tegul draugas Pašendalis ir nesireinkarnuoja, bent nepatirs psichologinio diskomforto.
Turbūt tiek trumpai.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2024-03-15 01:46