Nenugalimos žabtvorės

Jei rasčiau, sakyčiau \'bingo\', nerasčiau, sakyčiau \'basta\'.
Seniai nemačiau savo šešėlio ir pagalvojęs
apie tai susidrumsčiau aš, negi jį bus pražudę lanvoljerai. Kartu su manimi susidrumstė visi atspindžiai. Šitiek metų jo nepastebėdavau.
Užtat pamatęs obelį žydinčią juodai, iškart supratau - va į ją ir įsikūnijo mano šešėlis.
Esu toks sunerimęs, kad net žabtvorės apleido mane. Paskutinį kartą mačiau skersgatvyje po tujomis. Ten gulėjo kastetas ir kažkieno dantys. Taip tai taip, mano žabtvorės nenugalimos, bet man vis tiek kažko neramu.
Saulės rezginukas žiopčioja lange.