Konkurse dalyvaujančių kūrinių žanrai: eilėraštis, daina, sonetas ir kt. (trumpiau - visi kūriniai parašyti eilėmis).
Konkursui kūrinius pateikite į šio (Akademix) dienoraščio komentarus iki spalio 31 dienos imtinai.
Taisyklės:
Kūrinys negali būti anksčiau publikuotas rašyk.lt svetainėje. (kitiems internetiniams tinklapiams ši taisyklė negalioja)
Rašykas, paskelbęs kūrinį, turi sutapti su kūrinio autoriumi arba nurodyti tikrąjį autorių.
Kūrinys turi turėti pavadinimą.
Kūrinio tema "Mano rudenėjantis miestas" (interpretavimo laisvė - kiekvieno individo reikalas)
Konkurse dalyvauja visi norintys.
Kūrinio apimtis - neribojama.
Vertinimo komisijos nariai: Akademix, Macte Animo, zirzule, lėlininkas, Kotrė (komisijos sudėtis gali kisti)
Rezultatus tikimės paskelbti ir nugalėtoją bei prizininkus apdovanoti iki Lapkričio 10 dienos.
Konkurso prizinis fondas - 50 Litų.
Kilus klausimams - kreipkitės į Akademix.
Sėkmės.
2008-11-03 16:58
a aš laimiejau? pas mane namuos yr pavadinims "akademixo konkursui" blemba paskaiteik i mana, gers ten kūrinys įkišts yr, a gera?:))
2008-11-01 11:26
Konkursas baigėsi, dabar skaitysim,vertinsim ir skaičiuosim ;)
2008-10-31 14:11
„Mano rudenėjantis miestas“
Ruduo... Ruduo įvairiaspalvis. Ruduo gražus. Gražus visur, kur tik bebūtum: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje... Juk tai ruduo. Geltoni, žali, raudoni medžių lapai lėtai krenta ant pilko ir šalto asfalto... Dabar jis nebe pilkas. Dabar jis nebe pilkas. Dabar jį nudažė daugybė nuostabių, prikritusių lapų...
Aš taip pat galiu jausti rudenį... Aš esu rudens dalis... Mano kojos lėtai plaukia šia ilga lapų karalyste... Mano ausys girdi tokį malonų ir išsiilgtą jų šlamėjimą po kojomis... Aplinkui nėra nieko. Esu tik aš – ir ruduo. Juk daugiau nieko ir nereikia. Užtenka to, kad gali džiaugtis šia akimirka, kada gali pamiršti viską, kas tave slegia, kas neduoda tau ramybės. Štai ir dabar, eidama Laisvės Alėja, pradedu mąstyti... Mintys bėga viena po kitos. Susimąstau apie laimę. Banali, bet miela tema, miela būsena, kurią noriu jausti ne tik šią akimirką, bet ir visą gyvenimą. Tvirtai žinau, jog noriu gyventi taip, jog laimė nebūtų tiesiog akimirka. Noriu, jog tai būtų nuolatinė mano būsena. Iš dangaus pradeda kristi sunkus rudenio lietus. Einu toliau. Neišsitraukiu skėčio, nes jaučiu, kaip švelniai lietus glosto mano veidą, kaip įsigeria į drabužius, odą... Pajuntu aplinkinių žvilgsnius, kurie priverčia mane sugrįžti i realybę, į tokį rudenį, kokį mato šie pikti ir nelaimingi žmonės. Ir vėl jų pikti ir visuomet kažkur skubantys veidai, kurie niekad nesustoja, kuriuos taip siaubingai išdarkiusi rutina ir nuovargis, jog jie neturi laiko sustoti. Tiesiog. Sustoti ir apsidairyti. Tiesiog. Apsukti ratą aplink save ir įsižiūrėti į šį grožį aplinkui, kuris galbūt padės suprasti, dėl ko neverta šitaip skubėti. Bet jie to nedaro. Jie toliau skuba, skuba, skuba... Staiga man jų pasidaro taip gaila, jog pradedu garsiai kvatotis. Kvatotis iš to, jog jie nesupranta, kad laimė yra visai čia pat ranka pasiekiama. Juk tereikia tik vieno. Sustoti! Galbūt dauguma jų kada nors taip ir padarys, tačiau tada gali būti jau per vėlu.
Su savo mintimis patraukiu į namus, kur manęs laukia mylima ir mylinti šeima, karštas arbatos puodelis ir firminis mamos pyragas, kuris priverčia pirštus apsilaižyti. Šiltuose ir jaukiuose namuose bus be galo smagu stebėti, kaip pro langą šaltas vėjas drasko nuo medžių lapus ir su šeima žiūrėti seną, gerą filmą.
2008-10-30 22:31
Provicijos ruduo
Pro liepų visikai nuogas viršūnes
Bažnyčios šviečia baltas bokštas,
Pageltęs truputi, šiek tiek apgriuvęs.
Pakriaušėje sraunus upokšnis.
Nuklotas lapais kapinaičių takas,
Palaukėmis dar driekias rūkas.
Turgelyje bobelės kelios šnekas
Sutūpę ant drėgnų suoliukų.
Per purvinas balas auliniais batais
Į parduotuvę traukia vyrai,
Mojuoja rankomis, kaip ką tik šakėm,
Gūžius alaus pilnus pripylę.
Su šluotomis, grebliais apsiginklavę
Į parką skuba mokinukai.
Nuo medžiu krenta paskutiniai lapai,
Kaip dantys karšinčios močiutės.
2008-10-27 18:10
Mano miesto ruduo
...balandžiai lesioja-dalijasi rudenį,
po bateliais čepsi linksmos balutės;
ant suoliuko sutūpusios kiemo bobutės
ūturiuodamos laukia kantriai savo vasaros,
o trumparegis lietus valiūkiškai
taiko įžnybti į vystantį skruostą,
gatvėj panelių kojas nuglosto
ir nučiurlena
nušvitęs
į ūkanas...
2008-10-27 08:21
Rašykų miestas :DDD
Apleidžia kartais gal išdykėlė Fortūna?!
Vos prasižioju ir teškiu teisybę - siūna
Garantinį, ne vienkartinį, užtrauktuką -
Minu minu tarsi Ostapenko aš triratuką.
Pedalai girgžda ir dar... gailiai cypia,
Grandinės trūksta, darbas čia - „rašykų".
Balnelis užpakalį trina - kils oho! - mazolis.
Blogai ir dar blogiau... „adminas - molis!"
Šaukiaus teisybės! „Achtung!" - nemeluosiu,
„Vadukai" - nosin „bloku" trenkė: nekaifuosi!
Kai perpratau šį reikaliuką - nervas trūko:
Čičeli gerbiams, čia kūrybos kalvė?! Ar tiktai -
Dėžė smėliuko valdoma bezdukų?
Blokadoje - debatų daug - tamsoj neklysiu,
Žiūrim ką turim? - ant karvašūdžio neslysiu.
„Raudonosios gėlelės" - klerę termoforai
Ratunky! - šauks, - gelbėk mergystę, Kristoforai!
Banditė Ana Brada grįš atgal per Hellowyną! –
Frazėm storai literatūrinė ją juk tremtis maitino.
Lyg šmėklius tiesiu taikymu ims frontu kampą,
Veizėk! – užu spenių ir vėl... „herbatkes" tampo.
Lenkiuos draugams ir savo „chuliežanams",
Sugrįš, nekruoket, oi dar grįš... spakainiai Ana.
Baigsit man rodyt liežuvius ir špygomis badyti,
Fortūnos šiltam glėbyje lyg inkstas aš, brolyti.
Ir spjaut dabar man ant visų kvailų „blokadų",
Per vieną storą dviem... Aniūtka ant jų deda.
Menkystos buvo juk ir bus šešėliai asmenybių.
Blogiausias bruožas yra tik... Kvailių puikybė.
Ana Aleksandravičienė
2008-10-21 21:05
et, vakar paskelbiau rašyke, kito nebeparašysiu - ruduo baigiasi... :(
2008-10-21 09:20
Šokantys naktyje
Šurmulį apmarino vėl dangūs,
Ramumos mirą paskleidė, rengė
Užmaršumo atodūsių mantiją,
Labirintuose – sapno garantija
Sirpstantys kariljonai sonetų.
Šalvenu spingsule – išbudėti
Atminties pojūčiais žiesti laiką,
Delnuose lyg žibintą vėl laiko,
Leidžia tylą lape išparduoti,
Prievolė – aidus jo išskaptuoti.
Pėdsakai krante gedi įminti,
Nenuskęsta žolėj, dūžta linky
Ne ruduo, ne žiema ir ne vasara –
Nenušluostyta vaiko ten ašara,
Girdanti klausos jautrų asfaltą.
Ilsis miestas tarsi juoda rožė,
Tirpsta gležnas ant rupiojo plento,
Jį sparnai angelų klojo, šventą
Sakinį darganotą, nerangų
Vėl paleidžiu šokt žilusiu langu.
Ana Aleksandravičienė
2008-10-19 21:59
Skaitau ir rudenėju ;)
2008-10-15 22:30
neturiu rudens
stiklas aš vėjas
stotelėj išlipdama
spiriu kaštaną
2008-10-15 11:53
Rudens branduoliai
Kaštonas branduolį žeme paritino,
Klevų harmonija – gelsvai rausva.
Šukuoju graudulį, dabar kas rytą, jau,
Žvilgsnyje - čežanti mirties spalva.
Vaškinę žvakę man ruduo vėl uždegė -
Lydėjau akim paukštį toliuos klykiantį,
O vieniša naktis – sena pelėda ūbauja,
Į dangų ilgesio brendu tartum nevykėlė.
Kaštonas branduolį, taip nelaiku, paritino...
Kartoja lūpos vėl „man jos - nesugražint."
Spalvų bevystanti gama širdelę švitina,
Suglamžė ilgesiu kultuvės - neišimt.
Sielą lyg popierių ant stalo ištiesiu,
Netartas meilės žodis verks raide.
Mergaitės mylimos veidelį išpiešiu -
Dabinu sapną jos... Laukia manęs.
Ana Aleksandravičienė
2008-10-15 11:38
Karštu lygintuvu
Mumifikuoju mirtį.
Jiems juk neskauda?
Jie jau negyvi?
Į knygas seniai nebededu –
Ten ir taip daug lavonų...
-----------------------------
Ar tik medžių lapai
Moka taip gražiai
Numirti?
2008-10-14 18:56
.
Ruduo va atėjo
O išvados tokios
Nebent pomidoras
Apkerpėtas kumpis
Suklykia praeivis
Į langą pabeldžia
Ruduo va atėjo
2008-10-14 17:19
Rudenio balkonai
Po balkonais šlama gelsvos pievos,
Kai užmiega autobusai ir vaikai nubėga
Išklotais rudens vaivorykštėm takais.
Užkaičiu arbatos, paimu puodelį dviem
Nuzulintom ąsom. Baigė griežt kaimynas
Ir skalbimo mašina išsikvėpė po darbo.
Jei atspėsi mano asmens kodą - atsiversiu,
Įsileisiu nykios laiptinės tamson.
Eisim pasėdėt tarp skalbinių balkone
Ir sulauksim, kol sumigs betonų žiburiai.
2008-10-14 14:05
dievulėl, kokie sudėtingi tekstai čia:)
2008-10-12 23:13
Septynios minutės pasitikti Rudenienę arba kas privertė miestą pamesti galvą
dd. g. j.
ir aš tau tūkstančius audeklų skalavau akyse
ir džiausčiau ant vokų niūniuodama metų laikus
tu vis klausei to pakeleivio iš šiaurės ir vis lenkdavaisi
baltųjų naktų rykštėms, mylimasai, ir vis lenktyniaudavai
su vidurnakčio ritmais ir smuikais ir vis
dar nemokėjau griežti dantimis ant įsiutusio skiemenų
debesies kuris grasino virsti Hadu ir nudirti mums
kailius. Sakau tau, mylimasai, ant pakeliamo tilto
stovėti pavojinga, nes kai skirsis ruduo nuo vasaros
net dangui išbyrės paskutiniai dantys net mūsų dienoms
neberūpės žydėti, jos lėtai glus kaip nupjauti rūgiai prie
žemės kaip aš prie tavęs
2008-10-12 23:10
mano favoritas - favarotis
2008-10-12 23:09
iš neuždaro ciklo „Pasiruošimai“ arba penkiolika minučių pasitikti dėdei, vardu Ruduo
ar tai vivaldžio vasaros paskutinioji nata
lyg jūrinė supernova subliūkšta prie pėdų,
žinau, nesakyk, pakeleivi iš šiaurės, pats
matau prie tavosios kojos pririštą poliarinę
lapę, naktį ir kažką tokio, ką pavadinai
neišvengiama, o ta lapė neišrengiama,
jos kailiai kaip raidės pražūsiančiojo laiško,
tad kurių galų ją atsivedei, negi tik ištarti
mūsų dienos nebe kaip žydėjimas vyšnios,
negi viskas tik dėl vaikų įsispoksojusių į
nudistus medžius, tik dėl sergančio zenito,
vis tiek, pakeleivi, ten buvo ir bus mūsų akys,
patikėk, bus, tarytum šaknys, surysiančios
tavo atsitemptą naktį, ar duobutės judėti orui,
ir nenukabink nosies, šiaurieti, juk jau metas
2008-10-12 00:08
mano favoritu vis dar išlieka Arbatinuko eilėraštis.
2008-10-12 00:07
sugrįžimo pilnas ir kvepiantis obuoliais provincijos miestas. mano
mano miestas. prakvipęs. ir miegantis.
obuolių uždangstytais furgonais.
rūksta dūmai. gamyklose moterys.
alkoholikai naktį nemiegantys.
mano miestas. čia gatvės. senamiesčio.
čia gaivinantis kvapas. vynų.
mano rudenys. tolstantys mėnesiai.
štai ir aš. pagaliau ateinu.
|
|
|