Akademix
Rudenėjantis miestas
Į delnus
Nusileis ruduo
Kraštu pastogės
***
Lietvamzdžiu vaitodamas risis
Žemyn kaip gimstantis vaikas
kartu su gervių neužklydusiu klyksmu
***
Drėgnai gašlūs rudens pirštai
Palietę jaunių kojas
Kils aukštyn po apdaru
* * *
Brandins kaštonų gemalai
Dar gimti neketinantį gyvybės pradą
Kitam pavasariui iš lėto
* * *
Ir miesto kaminai
Sustoję mėgausis nuplikti
Ėmusiom alėjom
***
Rinksiu geltoną lapų mirtį gatvėse
Numirus jiem nebūna liūdna
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
Blogas komentaras Rodyti?
2008-10-04 16:46
TAI TODĖL
Tai todėl aš taip rudenį myliu, Kad sukyla spalvų šlamesys, Šitą šlamesį užgožia mintys, Dangų gena jausmų sūkurys. Tai todėl aš taip rudenį myliu, Kad laiškai krenta lapais karštais, Paukščiai primena mirštančią girią, Kur stovėjo svajonių namai. Tai todėl aš taip rudenį myliu, , Kad gimiau po žvaigždėtu dangum , Nubridau šalto lapkričio myliom Parsinešti korių su medum. Tai todėl aš taip rudenio laukiu , Kad pasverčiau delne – kaip ir kas , Kad, sudegus saulėlydžio laužui , Pelenuos rasčiau aukso gijas. Blogas komentaras Rodyti?
2008-10-03 23:07
Osenijaus Lsdšno ieškojimai
Sakau, kad absurdiškai šalta O spintoje tyla ir išnykusios Žvaigždės porom pakabintos Bučiuoja bulvėm pakvipusį paltą Ieškau vis ieškau gal vienatvės Gal šilkinių tavo stringų Kai randu tą turtą prie girnų Jaučiu pirmas paraudęs antras pageltęs Tau atvėrus duris ne į širdį Tau atvėrus duris pasijaučiu kaltas Tu sakai: apdujęs kaip grybas Lysk iš ten, jau ruduo, po velnių Ką čia dirbi? 2008 m. spalis 3 d. Blogas komentaras Rodyti?
2008-10-03 22:25
Dėjau
(čia toks kūrinio pavadinimas) esu plėšęs banką 150 manęs nedomina toks va ruduo Blogas komentaras Rodyti?
2008-10-03 10:29
2008 09
Išgyvenant savo tylą. Pabusti kartą panorėjau Nuo šlamesio geltono už langų... Tai lapai pyko už ugningą mano aistrą Pavydėdama vasarai lepiai. Manyje dabar paveikslas vienišas blankus, O kartais žodžiai baugštūs pavirsta, tik rūku, Kurį sulaužyti tegali juntamas – reikalingumas. (mikčiams rudenį prastai, bent man) Kartais nesinori net šypsotis, Bet ar galėtų siela kartą pasijutus soti Paimt ir ištuštėti? Tad, kai užmigt atėjus žiemai negalėsiu Aš prisiminsiu tarp rudenio vėjų tave Ir saujos kaitros trumpučio gūsio Atropojančio miegu ilgiuos. p.s. geriau miegoti ne žiemą, kaip kokiam baltam meškinui, bet rudenį, kai kažkas nesuvaldomo įsilieja į tavo vidų ir neleidžia mėgautis net tuo kas yra taip reikalinga. Blogas komentaras Rodyti?
2008-10-03 08:41
tau gal ir parašysiu, o va su administratoriu konkursais juokas ima, manojo apie kelionę nei vienas nei neskaitė
|
  |
©
2001-2026 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |