unikumas parduodamas popsui. tarkim, apie rasyk.lt, čia neįsigilinama į eilių turinį, čia paimamas visumos skambesys kaip svarbiausias eilių bruožas. įstrigo    žodžiai "mokykis rašyti eiles" parašytus vienam rasyk.lt poetui. eilių mokytis rašyti nereikia. mano nuomone- jei neturi vidinio išgyvenimo, kas yra eilėraščio širdis- tiesiog nerašai eilių? ar galima mokytis rašyti apie vidinius išgyvenimus jų neturint ir ar galima mokytis vidinius išgyvenimus šlifuojant ir iš unikumo išeiti tiesiog į "pop minčių aikštę". eilės, kurios yra jau parašytos yra menas, nesvarbu kokio meninio lygio jos bebūtų. o kritika- man ji tiesiog juokinga būna, kai tai tampa kito meno žeminimas per savąją prizmę:). Literatūros kritika yra subjektyvus mokslas, nes žmogus savo pasaulėjautą lygina su kita- savo naudai