sustoju

jau ašaros paliko
kągi

skruostuose ryškėja pirmos
raukšlės

jaučiuosi vienišas keleivis

žemėj šioj
kur

džiaugsmas pilkas
purvinas nelaimėse kitų

vaikai
-
seniai

dideli žmonės vaikai

kenčia žmogišką atvirkščią būtį

nors kam kančia-
tam džiaugsmas

plėšrūnai dėl bet kokio
pripažinimo
išplėš širdį