Atviras atsakymas 8

Suprantu rašytojų sąjungos susirūpinimą konkurentais tipiniais rašykiniais autoriais. Tie tipai gviešiasi atimti iš profesionalių netipinių ir nerašykinių lietuvių literatūros korifėjų duonos kąsnį. Juk netipiniai nerašykiniai autoriai dažniausiai kito pragyvenimo šaltinio apart jų knygos, kurių niekas neperka, neturi, nebent vienas kitas už minimumą kankina vargšus studentus, aiškindamas, kur kablelis būtinas, o kada ne. Dažniausiai jų kompetencija apsiriboja kabelių vieta sakinyje. Todėl nenuostabu, kad kartas nuo karto kažkuris vis ateina į rasyk.lt erdvę ir parašo kokį piktą komentarą, tarkim, - tipiška rašykinė proza, lyg tai savaime būtų kažko labai menko apibūdinimas. Deja, aš didžiuojuosi, kad nerašau netipinės ir nerašykinės prozos. Galėčiau jos prirašyti kalnus, gebėjimų ir talento tam turiu, bet tokia literatūra ir toks statusas - nusmurgusio ir alkano, neskaitomo ir neperkamo, pikto ir pavydaus - manęs netraukia. Kaip ir didžioji dauguma, manau, šitos tipinės rašykinės auditorijos dalis turiu savo pragyvenimo šaltinį ir net galėčiau kiekvieną savaitę kartą pamaitinti dešimt alkanų rašytojų, kad jie nebūtų tokie pikti, bet, kita vertus, galvoju, o kam, gi jie galėtų patys nusimesti savo puikybės kiaurą skraistę ir eiti užsidirbti duonos kąsniui melioracijoje arba kelių asfaltavime, ten gerai moka.

Taigi, mielas 8, gavosi piktokas atsakymas, bet kaip sako liaudies išmintis - kaip šauksi, taip atsilieps. Ne aš atėjau į jūsų rašytojų sąjungą, jūs karts nuo karto vis kitokiais slapyvardžiais užklystate čia, užsiregistruojate, kad papiltumėte savo nuodus.

P.s. Vienok, mūsų tipinę rašykinę rašliavą kartais, žiūrėk, ima ir atspausdina koks nusipelnęs ir didžiai gerbiamas literatūros leidinys, didžiam jūsų apmaudui.