L santykis su pasauliu nukrypo nuo linijinės perspektyvos dar prieš man įsikuriant jos pasaulio klostėje. Lyg pašinas nuplyšau nuo savies ir štai stirksau jos laikuose, vietose kurios jai reiškia daugiau, nei man.

L namiškiai rytais palieka ją užrakintą namuose, nes taip saugiau, grindžia. L kartais pamiršta, kad yra užrakinta, pamiršta, kas yra saugu, pamiršta tiek dabartį, tiek ateitį ir panirsta link manęs.

Kartais ji mane laiko savo geriausia drauge, kartais vadina svečia ir jaunatviškai šypsodamasi kalba su manimi tųjų kalba. Leidžiu jai laikyti mane kuo tik nori. Esu čia tik tam, kad patarnaučiau jos tuomečiams sąmonės likučiams. Dalinuosi su ja svetimais prisiminimais ir patirtimis, juokiuosi, kai ji klausia, ar prisimenu tai šį, tai tą. Žinoma, kad visada prisimenu. To kito žmogaus kuriuo ji mane laiko patirtis ir jausenas ir reakcijas. Viską prisimenu. Tam kartui jaučiu, kad nebesu tikra, ar aš tikrai nesu tas žmogus ir ar ji negyvena manyje.

L atgyja mano virtuvėje, burkuoja kol išsikrauna ir pamažu grįžta į konvencionalią realybę, kurioje atpažįsta mane jau kaip neatpažįstamą ir pamažu tilsta, o tuomet kaip ištrūko iš užrakintų namų, taip į juos ir grįžta. Tai suradus raktą kurį laiko po išklibusia laiptų plyta, tai man stuktelėjus per rankeną, kad atšoktų senų durų liežuvėlis.

Savuose aš irgi palieku raktą po plyta. Pačioj matomiausioj vietoj po nugludinta lietų raudona plyta. Jei ji ateitų manęs nesant. Pavogiau tą plytą nuo sugriuvusio namo vorusnėj. Neturėjau tokios intencijos. Tiesiog štai griūvėj visas, bet jau ne visas, o pusė ir impulsyviai supratau, kiek jis kaip L irstanti mintis. Tad sustojau ir pavogiau jo plytą.

Bet šiandien L aptikta. Sėdėjau po ąžuolo šakomis, vėjui pūstelėjus ant stalo krito vikšrai. Kartais bumptelėdavo man į plaukus, kartais jų šilkelis prilipdavo prie megztinio ar skruosto. Bet atėjo štai L dukra ir apibarė, kad darau neteisingus dalykus.

Apibarė lyg karvelis. Ne tas kuris turėtų gyventi uolietuose priekraščiuose ties žemynų sandūra. Ne. Apibarė lyg karvelis iš Vilniaus traukinių stoties. Kvepiąs pernaudos aliejumi, rūkalais ir nuotekom.