Kur tu šiluma širdies
Kur tu pratingai atsiradęs iš mano praeities
Tarsi debesis vėjas stiprus nupūtęs
Kartu su šlamesiu raudonų lapų
Dangumi nugarmėjai tolyn.
Kap kap kap ar girdi?
Jau laša gyvent verčiantis lietus
Tik lietus kapsi ant raudonų lapų
Jau greit neliks ir jų
Tarsi kaip ir šių mano liūdnų minčių.
Nors tu toli žinau ir tu tiki
Kad atėjus laikui būsime ne vieni.
Aš tikiu tikėk ir tu juk būsime nevieniši
Nors snaigės žemę tarsi kaip iš pasakos kelius nuties
Jais turėsiu kas ryt eit
Ašaros kas kart primins raudoną spalvą
Kaip tas mintis išgriuvusias iš debesų.
Ašaros skendi sūriame pugos kelyje
Tik jos žino kaip man sunku ir šalta
Jos virsta į šaltą ledą liūdnų akių
Kap kap kap ar girdi?
O galbūt tuo pat tiki tik nėra jokių žinių
Ar tu taip pat alsuoji manimi?
Tik tyla, šalta tyla tarsi užvėrusi mintis ir jausmus
Nežinomyben užšąldė jausmus
Brrrrr skamba telefonas, bet tai ne jis
Juk nežino ir negirdi ir nežinos
Kaip ir kur mano jausmai susidelios.