Laukiu aš tavęs kaip norintis išsiskleisti žiedas
Puosielėjantis savo grožį iš širdies
Laukiu aš tavęs kaip saulė ryto po nesibaigiančios nakties
Laukiu tavęs kaip žvaigždė sušalusi šiaurinė
Kaip beržo medis sušalęs drebantis laukia vasaros nakties
Laukiu tavęs gėlei sužidėjus pavasarį
Nuskinki šį žiedą po beržo margais lapais
Prižiūrėk ir mylek, saugok, bet jis nuvys, nes tu nuskynei
Paleisk į jūrą jis išplauks ir danguje suspindės
Vis svajonėmis mano žibės tau kas kart po nakties
Vasaros šiluma tau petį palies, bet atmink
Juk tai ne aš.