Sninga, sninga, sninga vyturio rūgiuos
Aš kaip pelenė ieškau savo meilės amžinos
Kaip sušalus vyturio giesmė lekioju laukuos
Gal ir pavyks sutikti nors trupinėlį atramos.
Žvaigždės, žvaigždės, žvaigždės menesienos lanke
Žėri, žiba sakydamos aš štai čia
Spindi tarsi laužai danguje
Ir staiga vėl sninga pelenais.
Laužas lieka tik širdyje
O aplink sninga, sninga nesiliauja vasaros pelenais
Pelenės ir vyturio prisiminimuos aš skęstu
Atramos nerasiu savęs nebeprikelsiu.
Žvaigždės žiba, spindi vėl
Debesies nebėra kaškodėl
Vaikštau žarijomis viena ir nuoga
Su šypsena, nes pelenė aš ir neviena.