Jūs suteiksite man teisę būti kvaila. Tiek mažai tereikia moteriško apdaro įspūdingam spindesiui.
Sąmoninga būtybė paklausta, ką skauda jai, pabaksnos žilstantį smilkinį. Gal patinusį sąnarį glostys darbų nudžiovintu delnu. Jei gyslomis jos srūva kraujas, varinėjamas neaprėpiamais kūno upių raizginiais, širdies variklėlio ilstančio dėka, suklups ji - ji klups, pakirsta aštriaašmenio dūrio krūtinės ląstoje. Lūpų blyškumas negalią išduos, kai skausmo atodūsį  laikys netaisyklingo sąkandžio pastangomis, taurios it gimdymo sąrėmio kančios nuvarginta, prabils ir kuždės, kur nepakeliamo dilgsėjimo slaptavietės esama.  
Bet tik leiskite ... leiskite man būti kvaila. Moteriškai kvaila. Aš nežinau kur ... nežinau - kur skauda man. Visur. Skauda visur.