Galbūt

Galbūt ... atėjo laikas mums išsiblaivyti,

ir nerašyti viens kitam ilgų laiškų ...

Paleist juos nuo kalvų, padovanojus vėtroms,

neleidus žodžiams nutylėtiems nuodyti

gyvybei prasikalusių nedrąsiai želmenų.

Ant Kernavės piliakalnio -

pėdom žmogaus nesteriliom nualinto ir sutrypto Tėvynės stogo kraigo ...

... ant tų kalvų ...

kur Jūs priglaudęs sunkią galvą laikėt,

prie abejonių labirintuose paklydusio peties ...


Aš sugrįžtu į pradžią, kur galėsiu vėl kalėt ... tylėt ...

ir neišdrįsiu sėt aplink spygliuotos blogio sėklos.