Laiko samprata istoriškai susiskaldė į keletą porų kontrastuojančių ideologinių pažiūrų: laikas iliuzija ar laikas realybė; laikas begalinis ar laikas baigtinis; laiko ratas ar laiko tiesė; laikas erdvėje ar erdvė laike;  laikas vientisas ar laikas fragmentiškas; laikas objektyvus ar laikas subjektyvus; laikas kintantis ar nekintantis. Kiekvienai pusei argumentuoti galima surasti nemažai prielaidų, tačiau ne viena pusė dar nebuvo galutinai ir neginčyjama įrodyta.

Laikas ir judėjimas, kaita, vyksmas yra neatsiejama. Judėjimą, kaitą, vyksmą mes suvokiame tik laike ir tik laiku. Galimybė stebėti tekantį laiko srautą (filosofijos adaptuota ir pamėgta metafora) yra laiko duotybė arba laikas ir judėjimas, kaita, vyksmas neegzistuoja. Kita vertus, reikia išskirti statinį laiko vaizdinį – amžinybę (ji pasiekama per „čia ir dabar“ buvimą, šventybės potyrius, dharmos rato įveiką) kurioje nėra jokios kaitos, ir dinaminį – mūsų pasaulį, kuriame esame ir kuriame kaita yra vienas iš svarbiausių mūsų pasaulietišką būtį aprašančių dėsningumų.

Beveik visi laiko sąvoką po Aristotelio (įskaitant ir patį) kontempliavusių filosofų pripažino, kad laikas neįmanomas be laiką stebinčio proto, kadangi laikas stebintį protą ir įgalina stebėti. Aristotelis retoriškai klausė, kaip galimas judėjimas laike be judėjimą mąstančio proto. Augustinas laiką apmąstė kaip patiriamos esaties, kurioje vyksta stebėjimas, ašį. Kantas laiką traktavo kaip įgimtą apriorinę stebėjimo formą. Husserlis sumodeliavo vidinės laiko-sąmonės koncepciją, kuri yra tartum įrankis laikiškiems stebiniams fiksuoti, Heideggerio čia-būtis yra laike laiką stebintysis egzistencialas. Zimbardo, Boyd praeities ir ateities laikus vadindami abstrakcijomis, dabarčiai taipogi priskyrė tiesioginio stebėjimo funkciją.

Laiko modelius galima pritaikyti empiriškai. Esama tam tikros laiko orientacijos (praeitis, dabartis, ateitis) žmonių, kurie gyvena atitinkamai neįsisąmonindami savosios laiko orientacijos. Kiekviena laiko orientacija ir jos skaldiniai – teigiamos/neigiamos/neutralios perspektyvos nulemia paskiro individo pasaulėžiūrą, gyvenimo kokybę. Norint ją pakeisti, būtina įsisąmoninti savo laiko perspektyvą.