Sveiki ! Aš – „barakuda“. Kodėl visi bijo šito žodžio? Juk dabar taip madinga gyventi iš svetimos


kišenės...  Nuo olialia pupyčių ir panašių blondinių sukas galva. Kalbėčiau apie puslaidininkių


chemija , bet vyrai mano , kad aš kvaila , o moterys , išskirus buvusias  bendradarbes nežino kas tai.


Apie ką galėčiau kalbėti ? Gal apie meilę ? Per krizę , kai yra svarbiausia duonos kąsnis ir nusipirkti  


naujus batus išpardavimą , kad žiemą nereikėtų vaikščiot basai?  Čia jau patys supratot – keista


Hm , kuo užsiimt per krizę? Eit dirbt pas didįjį monopolininką  sąlygom 12 – 16 val. per parą  be


pietų petraukos , o gaut 800 lt/ popieriuje  už kontraktines 8 h ?  Hmm … 500 lt butas, 110 lt


transportas, 50 lt telefonas, 50 lt internetas ir … Ir aiškiai matemamatiškai aišku, kad nėr ką valgyt

Dar galiu eit į sriptrizo klubą ten alos neblogos , nu aišku , jeigu važinėsi pas klientus į viešbutį ir

šoksi“ šokį“, kuris toli gražu toli nuo striptizo...


Kur, po velnių ,dėtis ?  Aš chemikė , rašytoja ir t.t. Chemijos pramonės seniai Lietuvoj niekam


nereikia... Kaip rašytoja? Hm dar nieks neparašė Cicino  BIOGRAFIJOS , jei labai paskubėsiu gal

ir būsiu pirma...Bet ką iki tol valgyt ? Konservus iš maisto banko? O kuo tada mokėt už butą?


Lietuva... Iš atlyginimo nepragyvensi , iš pašalpų išgyvent ( kurios vis mažėja) reikia būt supermenu


Belieka dvėst badu asfalto gi negrauši, ypač žiemą... Vasarą sutinku – pakrūmėse dar auga dilgėlės...................... ....................-