Meilė Lietuvai

Kai Tėvynė palieka tave bėdoje,
Belikus tik meilė ir net duonos nėra
Mes darbo neturim ir tik vargas aplink,
O valdžia tik tegali mokesčius rinkt

Kiek kartų kartojau, kad važiuosiu iš čia
Bet aš myliu tėvyne pilvų gurgime,
Paskolos žudo ir vėl prapuolus alga
Tik guostis galiu – aš Tėvyne gyva

Čia žmonės pasyvus ir kenčia kančias
Oligarchai triumfuoja ir plėšia mases
Monopolija smaugia ir grobia valdžias
Prezidentai, seimai jau nuleido rankas

Benamių karta tuoj mes tapsime greit
Korumpuota valdžia, jei vėl kainas pakels
Bankai mus ės, taps kalėjimai namais
Kalėjimai, kur veršis žmonės pulkais

Kur duonos pluta, galvą stogas pridengs,
O nuogus kūnus bent brezentu pridengs
Tėvynę  matysim grotuotam lange
Trankydami virbus mylėsime ją

Kiek kartų gailėsiuos vėl grįžus į ją
Kiek kartų skaudės vėl širdis  kruvina
Didžiasaliu virtus didžioji šalis
O žmonių širdyje dar vis dega viltis

Kad Tėvynė padės jų bėdose,
Kad meilė stipresnė nei bado galia,
Kad gyvens jie laimingai, jų anūkai, vaikai
Korumpuotąją valdžią, kad nors Dievas nubaus

Bet tėvynę matysim tik grotuotam lange
Lankstydami virbus mylėsime ją
Neveltui kentėjom šaltam Sibire
Tik meilė išgelbės mūsų šalį, ar ne?