Vis labiau nebesuprantu žmonių. Kiek daug juose jausmų, kurie želia kaip piktžolės, nustelbdami tai kas yra gražu, kas galėtų sužydėti gėlėmis....
Ir kodėl taip lengvai dalinamės neapykanta, pavydu, pagieža ir taip sunku yra ištarti bent vieną gerą žodį?...
Žmonės-kaip žvėrys-reikia kovoti už išlikimą ir jeigu ne tu, tada tave suės.