Tavo žodžiai
tokie tušti ir tylūs,
kaip sniegas
nusileidžia ant mano pečių
ir ištirpsta.
Nelieka nieko,
jokios prasmės,
nieko,
ką verta būtų
prisiminti.
Tai kam tada
iš viso kalbėti?
Geriau jau tylėti.
Žodžiai-
tik nesusipratimų
šaltinis.