I išprotėjimas

regėjimai akinių rėmais
vitražų mirgėjimas
akiduobių kontūrais
smiltys ištrupėjusios
žmonės sako
-neik,vaikeli,gilyn į miška
-neik
-išdžiūvusios upės
dugne žuvelyčiai šmirinėja
-jų pilvai žalvariniai

mano išprotėjimas
ant sienų rėžiais nugulęs
rėžiais tavo išvargusios
nugaros linkimu

II išprotėjimas

dunksėjimas šonuos švytuoklių
kai rūkuos visi akmenys
o švelnumas seniai jau pamirštas
maldom raudoju
kai tavo šonkauliai medžių
rėžiuos palikau žuvelyčius laukuos
nieko nebeturiu
nieko
nieko
tik rytojus žada žaizdas man ant kelių
durska kaktą įtrink
nes švelnumas juk pamirštas
o tavo pirštuos
švytėjimas man užsimerkiant.

III išprotėjimas

tušti ir tie karoliai
ant tavo kaklo
ir tas vienišėjimas
anapus slenksčio
kai paukščių kauleliai
supas medžių viršūnėse
išgalvok tu man
vienišėjimą kalnų pašlaitėse
rugių lingavimą prie tavo kojų
ir paukščiams grįžtant
akmenis į upės vandenis sumesk

IV išprotėjimas

tavo tuščiaviduriai kauleliai
braškėdami vaikus
gąsdina šitaip traukiniams
paskutiniams
iš taško A į tašką B
per laukus ražienoms smilgstant
ir galvoji vakarais
-ar užkalti langines kai
tavo išprotėjimas
šitaip
smilkiniuos dūžiais dūžiais
ir tarpudančiai pagaliukų pilni

V išprotėjimas

tylių pauzių atokvėpiais
rangaisi man tarp pirštų
atkišęs nugarą spygliais
apėjusią nes tai aš tave
išgalvojau vienišėdama
tyrlaukiuose mano kalnai
klykaudami pranašavo sausrą
kai drobėse matydavau
tris brolius akmenimis
pavirtusius.

tai aš tave išgalvojau
lingavimu
lingavimu
švysčioja baltos
vaikų marškos po langais
-jau rudenėja, mielasis,
-užkalk langines
leliumoj leliumoj

VI išprotėjimas

mūsų išprotėjimas
staltiesių klosčių gulimu
po lovomis kartu su
supleišėjusiais lapais
ir muselėm
naktiniais žegnojimais
laukų braidymais
tvankiomos vasaromis
džiovintais liepžiedžiais
čiobreliais
kraujažolėm
mūsų išprotėjimas, mielas mano
naktimis
rasotom kojom
tylint apie nieką

-užkalk langines
ir leisk mums išprotėti

-------

-upės jau teka ir teka.

VII išprotėjimas

išpranašavai man --
trim broliais galulauky
ir moterų nuogom blauzdom
taip tykiai tykiai
more majorum
prie stalo rytais
dantim cingsėsiu
tėvo marškose
balti paukščiai
vaitojimas tumulais
gerklom slenka
meldžiuosi tavo dievukams
jų nuoguose pilvuose
gyvačiokai slysšioja
tylėjimą pagaliukais
sukalei pagaliukais
lietų išpranašavai man

VIII išprotėjimas

laukuos žolių palaimingas
lingavimas tykiai
risnojant vilkams
traukinių rėžiais
staugimas jų gerklose
uždūlėjęs sausom šaknim
kai šitaip dilgčoja
kojų pėdas nuo
apšarmojusių bėgių

IX išprotėjimas

keliesi ir vėl parklumpi
ir vis griūni griūni
nuo kalno atšlaitės
vietiniai atodūsiais
baltų rankų mostais
palydi sako
- vaikeli, kur tavo
akelės nužiūrėtos?
leliumoj
leliumoj
- kur tavo akmenėliai
nuglostyti?
leliumoj
leliumoj
- kur tavo? ---
šitaip rypuojant
varpais auksiniais
galulauky ir valtys
išgraužtais dugnais
upės smėliuos boluoja

X išprotėjimas

taip tylint sutręšusio miško stuburu
piligrimais ir medžiai smilkstantys
kai mergaitės blauzdų nuogumu
baltiems veidams švysčiojant šnabždas.

taip tylint kai tavo plaukai glostomi
upės vandenimis man tarp pirštų

-------

tik tavo tekančios rankos
glosto išvargusius kaulus
šitaip bijant sudūlėti
žemių grumstuos išsausėjusiuos
šitaip tekant po tavo oda
pelenais nugulusią
---     


                  [Broleli Dobilėli]